Tai saugus, neskausmingas ir itin informatyvus būdas įvertinti vidaus organų būklę. Mūsų veterinarijos klinikoje atliekama ultragarsinė diagnostika ne tik katėms ir šunims, tačiau ir kitiems gyvūnams leidžia anksti nustatyti patologijas ir parinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Echoskopija yra neinvazinis tyrimo metodas, kurį veterinarijos gydytojai rekomenduoja esant įvairiems sveikatos sutrikimams:
Ultragarsas padeda nustatyti kepenų, blužnies, skrandžio, žarnyno ir inkstų būklę.
Leidžia aptikti inkstų akmenis, šlapimo pūslės uždegimus ir kitus šlapimo sistemos sutrikimus.
Naudojamas skrandžio, žarnyno, kasos ligoms diagnozuoti.
Echoskopija leidžia stebėti vaisių vystymąsi ir nustatyti galimus komplikacijų požymius.
Padeda aptikti ir įvertinti įvairių organų darinius bei jų pobūdį.
Ultragarsinė diagnostika yra greitas ir neskausmingas tyrimo metodas. Procedūra atliekama keliais etapais:
Jei pastebėjote, kad jūsų augintinis vangus, prarado apetitą ar turi kitų sveikatos sutrikimų, ultragarsinis tyrimas gali padėti nustatyti problemos priežastį. Laiku atlikta echoskopija padidina gydymo sėkmės tikimybę ir užtikrina jūsų augintinio gerovę.
Užsiregistruokite pas mus ir suteikite savo augintiniui aukščiausios kokybės veterinarinę priežiūrą. Mūsų komanda pasiruošusi greitai ir profesionaliai spręsti bet kokias jūsų augintinio sveikatos problemas. Nedelskite, pasirūpinkite savo augintiniu jau šiandien!
Katės vėmimas – dažna problema, su kuria susiduria daugelis augintinių šeimininkų. Nors vienkartinis vėmimas gali būti nepavojingas, kartojantis ar gausus vėmimas signalizuoja apie rimtesnes sveikatos problemas, kurios reikalauja skubios veterinarinės pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias vėmimo priežastis, simptomus, diagnostikos būdus ir patarimus, kaip tinkamai pasirūpinti katės sveikata.
Kai augintinis tampa neįprastai ramus, mažiau žaidžia, nenori eiti į lauką ar net nesidomi maistu – tai signalas, kurio jokiu būdu negalima ignoruoti. Šuns vangumas gali būti pirmasis požymis, jog organizme vyksta sutrikimai. Šiame straipsnyje paaiškinsime galimas priežastis, kada verta sunerimti ir kaip padėti savo keturkojui draugui.
Jei šuo praleido vieną maitinimą, tai dar nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Apetitas gali trumpam sumažėti dėl streso, pasikeitusios aplinkos, naujo pašaro ar kitų gana paprastų priežasčių. Tačiau staiga dingęs arba ilgiau negrįžtantis apetitas gali būti vienas pirmųjų ženklų, kad šuo blogai jaučiasi. Vertinant situaciją svarbu ne tik tai, kiek laiko šuo neėda. Reikėtų stebėti, ar jis laka vandenį, išlieka aktyvus, nevemia, neviduriuoja, nejaučia skausmo ir neturi kitų neįprastų simptomų. Apetito praradimą gali sukelti virškinimo sutrikimai, burnos ir dantų skausmas, infekcijos, prarytas svetimkūnis, vidaus organų ligos ar kitos sveikatos problemos.
Viduriavimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šunų šeimininkai kreipiasi į veterinarijos gydytoją. Nors daugeliu atvejų šuo viduriuoja dėl paprasto virškinimo sutrikimo, kai kuriais atvejais tai gali būti rimtesnės sveikatos problemos požymis. Kada sunerimti, ką daryti ir kaip padėti augintiniui – atsako „HAČIKO“ gyvūnų klinikos specialistai.
Šuns kosulys – dažna priežastis, dėl kurios šeimininkai kreipiasi į veterinarijos kliniką. Kosulys gali reikšti tiek lengvą dirginimą, tiek rimtesnę kvėpavimo takų ar širdies ligą. „HAČIKO“ gyvūnų klinika dalijasi svarbiausia informacija, kaip atpažinti šuns kosulio priežastis, kada verta susirūpinti ir kokių veiksmų imtis.
