Pirminė veterinarinė apžiūra yra būtina įsigijus naują augintinį per pirmas kelias savaites nuo jo įsigijimo. Jos metu veterinarijos gydytojas įvertiną bendrą gyvūno būklę, nustato galimas įgimtas ar ankstyvas sveikatos problemas ir sudaro individualų priežiūros planą. Mūsų klinikoje pirminę apžiūrą veterinarijos gydytojai atlieka profesionaliai ir rūpestingai, siekdami, kad jūsų augintinis jaustųsi saugiai ir patogiai.
Apžiūros metu veterinarijos gydytojas:
Pirminės apžiūros metu veterinarijos gydytojas taip pat sudarys profilaktikos planą, kuris apims prevencines priemones nuo parazitų, virusinių ir bakterinių infekcijų.
Užsiregistruokite pas mus ir suteikite savo augintiniui aukščiausios kokybės veterinarinę priežiūrą. Mūsų komanda pasiruošusi greitai ir profesionaliai spręsti bet kokias jūsų augintinio sveikatos problemas. Nedelskite, pasirūpinkite savo augintiniu jau šiandien!
Kai augintinis tampa neįprastai ramus, mažiau žaidžia, nenori eiti į lauką ar net nesidomi maistu – tai signalas, kurio jokiu būdu negalima ignoruoti. Šuns vangumas gali būti pirmasis požymis, jog organizme vyksta sutrikimai. Šiame straipsnyje paaiškinsime galimas priežastis, kada verta sunerimti ir kaip padėti savo keturkojui draugui.
Jei šuo praleido vieną maitinimą, tai dar nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Apetitas gali trumpam sumažėti dėl streso, pasikeitusios aplinkos, naujo pašaro ar kitų gana paprastų priežasčių. Tačiau staiga dingęs arba ilgiau negrįžtantis apetitas gali būti vienas pirmųjų ženklų, kad šuo blogai jaučiasi. Vertinant situaciją svarbu ne tik tai, kiek laiko šuo neėda. Reikėtų stebėti, ar jis laka vandenį, išlieka aktyvus, nevemia, neviduriuoja, nejaučia skausmo ir neturi kitų neįprastų simptomų. Apetito praradimą gali sukelti virškinimo sutrikimai, burnos ir dantų skausmas, infekcijos, prarytas svetimkūnis, vidaus organų ligos ar kitos sveikatos problemos.
Šunų odos problemos dažnai prasideda nuo, atrodytų, nereikšmingų požymių – lengvo niežėjimo, paraudimo ar dažnesnio laižymo. Tačiau jei šie simptomai kartojasi ar stiprėja, viena dažniausių priežasčių yra atopinis dermatitas šunims – lėtinė alerginė odos liga, kuri daro didelę įtaką augintinio savijautai ir gyvenimo kokybei. Tai ne laikina būklė, o ilgalaikė problema, kurią svarbu kuo anksčiau atpažinti ir tinkamai valdyti.
Šunų judėjimas yra vienas svarbiausių jų sveikatos rodiklių. Net ir nedideli pakitimai – vangumas, nenoras bėgioti ar sunkesnis atsistojimas – gali būti pirmieji signalai, kad vystosi ortopedinės sąnarių ligos, tokios kaip osteoartritas. Šios problemos dažnai progresuoja nepastebimai, todėl šeimininkai jas įvertina tik tada, kai šuo pradeda šlubuoti ar aiškiai vengti judėjimo. Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus tinkamą gydymą, galima ne tik sumažinti diskomfortą, bet ir išlaikyti gerą šuns gyvenimo kokybę.
Erkės Lietuvoje aktyvios beveik ištisus metus ir gali perduoti gyvybei pavojingas ligas. Šiandien šunų apsaugai nuo erkių galima rinktis ilgalaikę injekciją, suteikiančią apsaugą iki 12 mėnesių po vieno vizito pas veterinarą.
Žaizdos – dažna priežastis dėl kurių katės patenka į veterinarijos kliniką. Net ir naminės katės susižeidžia dažniau, nei šeimininkai pastebi – tankus kailis dažnai slepia žaizdas, o katės instinktyviai slepia skausmą. Todėl reguliari augintinio apžiūra ir gebėjimas atpažinti žaizdos rimtumo požymius yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas katės šeimininkas.
Šunų ausų sveikata yra svarbi bendrai augintinio savijautai ir gyvenimo kokybei. Dažnai sutinkama problema – ausų erkutės šunims, kurios dažniausiai pažeidžia ausies kanalą ir gali greitai plisti tarp gyvūnų. Laiku pastebėjus pirmuosius požymius ir pradėjus gydymą, dažniausiai pavyksta išvengti rimtesnių komplikacijų bei užtikrinti greitesnį augintinio sveikimą.
Šunų nukirminimas – tai svarbi profilaktinės priežiūros dalis, padedanti apsaugoti augintinį nuo vidaus parazitų ir sumažinti užsikrėtimo riziką namų aplinkoje. Kirminai šuns organizme ne visada sukelia aiškius simptomus, tačiau ilgainiui gali pažeisti virškinamąjį traktą, plaučius, širdį ir kitus organus. Reguliari dehelmintizacija, tinkama higiena, blusų kontrolė ir veterinarinė priežiūra padeda sumažinti vidaus parazitų riziką bei apsaugoti tiek augintinį, tiek šalia jo gyvenančius žmones.
Šunys yra aktyvūs ir smalsūs gyvūnai, todėl įvairūs sužeidimai – nuo paviršinių įbrėžimų iki gilesnių traumų – yra dažna problema. Šuns žaizdos gali atrodyti nereikšmingos, tačiau net ir nedidelis odos pažeidimas gali komplikuotis infekcija, jei nėra tinkamai prižiūrimas. Būtent todėl svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kada galima stebėti namuose, o kada būtina nedelsti ir kreiptis į veterinarą.
Dauguma šunų burnos problemų neprasideda staiga – jos vystosi palaipsniui, dažniausiai dėl nepakankamos kasdienės priežiūros. Būtent todėl šunų dantų higiena nėra tik papildoma priežiūros dalis, o būtinas įprotis, kuris padeda išvengti skausmingų ir brangių gydymo procedūrų ateityje. Dantų kasdienė priežiūra ir reguliariai atliekama profesionali burnos higiena leidžia ne tik išlaikyti sveikus dantis, bet ir apsaugo visą organizmą nuo uždegiminių procesų.
Šunų ausų infekcija dažnai išsivysto tuomet, kai sudirgusioje ar uždegimo pažeistoje ausyje pradeda pernelyg daugintis bakterijos arba mieliagrybiai. Tačiau pati infekcija ne visada yra pirminė problemos priežastis. Ją gali paskatinti alergija, ausų erkutės, į ausį patekęs svetimkūnis ar ilgiau besitęsiantis uždegimas. Todėl svarbu ne tik apžiūrėti ausį, bet ir, esant poreikiui, atlikti ausies išskyrų tyrimą. Jis padeda tiksliau įvertinti, kas vyksta ausyje, ir parinkti tinkamą gydymą.
Šunų žarnyno parazitai ne visada sukelia aiškiai pastebimus simptomus. Vienas šuo gali vemti, viduriuoti ar pradėti liesėti, o kitas, turėdamas kirminų, ilgą laiką atrodyti visiškai sveikas. Kartais parazitus ar jų dalis galima pastebėti išmatose, tačiau jų nematant negalima atmesti užsikrėtimo. Didesnę riziką kirminai gali kelti šuniukams, gausiai parazitais užsikrėtusiems ar nusilpusiems šunims. Jei kyla įtarimų, tiksliausiai situaciją padeda įvertinti veterinarijos gydytojas ir, kai reikia, išmatų tyrimas.
Pastebėjus kraują šuns išmatose, natūralu sunerimti. Kartais tai gali būti nedidelio žarnyno sudirginimo požymis, tačiau kraujingas viduriavimas gali būti susijęs ir su rimtomis virškinimo sistemos ligomis, infekcijomis, apsinuodijimu ar kitais sveikatos sutrikimais. Jei šuo viduriuoja su krauju, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kraujo kiekį ar spalvą, bet ir į bendrą augintinio savijautą. Ar šuo išlieka aktyvus? Ar geria vandenį? Ar kartu vemia, atsisako maisto, jaučia pilvo skausmą? Kraujas šuns išmatose nėra normalus reiškinys, todėl jį pastebėjus reikėtų būtinai kreiptis į veterinarijos gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei viduriavimas gausus, kartojasi, šuo vemia, tampa vangus arba jo būklė greitai blogėja.
Kai augintinis staiga pasijunta blogai, šeimininkui dažnai kyla klausimas – ar dar galima palaukti ir stebėti jo savijautą, ar reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją? Ne visada lengva suprasti, kurie simptomai pavojingi, ypač kai gyvūnas negali parodyti, kur ir ką jam skauda. Skubi veterinarinė pagalba reikalinga, kai augintiniui sunku kvėpuoti, jis praranda sąmonę, stipriai kraujuoja, negali pasišlapinti, patiria rimtą traumą arba jo būklė sparčiai blogėja. Tokiais atvejais svarbiausia ne bandyti patiems nustatyti ligą, o kuo greičiau pasirūpinti, kad gyvūnas gautų reikiamą pagalbą.
Jei katė ar katinas staiga pradėjo sunkiai valdyti galines kojas, jas velka, svirduliuoja ar visai negali atsistoti, ilgai stebėti namuose nereikėtų. Staigus galinių kojų silpnumas gali būti rimtos sveikatos problemos požymis, todėl svarbu kuo greičiau įvertinti gyvūno būklę. Tokį sutrikimą gali sukelti trauma, stuburo ar nervų sistemos pažeidimas, stiprus skausmas, kai kurios vidaus organų ligos ar sutrikusi kraujotaka. Ypač svarbu nedelsti, jei katės būklė pablogėjo staiga, ji stipriai kenčia, galinės letenos tapo šaltos arba pasunkėjo kvėpavimas.
