Kada augintiniui reikia skubios veterinarinės pagalbos? Kada geriau nelaukti

Ne kiekvienas negalavimas reiškia, kad augintiniui būtina skubi pagalba. Pavyzdžiui, vieną kartą išvėmęs, tačiau žvalus ir įprastai besielgiantis šuo yra visai kita situacija nei gyvūnas, kuris nuolat vemia, atsisako vandens, sunkiai keliasi ar akivaizdžiai jaučia skausmą.

Todėl svarbu vertinti ne tik atskirą simptomą, bet ir bendrą augintinio savijautą. Ar jis reaguoja į aplinką? Ar gali normaliai judėti ir kvėpuoti? Ar jo būklė nesikeičia į blogąją pusę?

Ypač svarbu nedelsti, jei augintinis sunkiai kvėpuoja, alpsta, negali atsistoti, stipriai kraujuoja, jaučia stiprų skausmą, negali pasišlapinti arba jo savijauta per trumpą laiką pastebimai pablogėja.

Kvėpavimo sutrikimai yra vienas iš požymių, kai veterinarinės pagalbos reikia nedelsiant. Jei šuo ar katė gaudo orą, kvėpuoja sunkiai, labai dažnai ar neįprastai, tai gali rodyti rimtą sveikatos problemą. Ypač nerimą turėtų kelti katės kvėpavimas išsižiojus, jei jis nesusijęs su trumpalaikiu fiziniu krūviu ar stresu.

Skubi pagalba taip pat reikalinga, jei augintinis staiga praranda sąmonę, nereaguoja į aplinką, negali atsistoti arba jam prasideda ilgai trunkantys ar pasikartojantys traukuliai.

Tokiais atvejais stenkitės gyvūną kuo mažiau jaudinti, neverskite jo vaikščioti ir neduokite maisto ar vandens per prievartą. Jei prasidėjo traukuliai, patraukite aplink esančius daiktus, į kuriuos augintinis galėtų susižeisti, tačiau nebandykite jo laikyti prispaudę ar kišti rankų į burną.

Automobilio smūgis, kritimas iš aukščio, stiprus kito gyvūno įkandimas ar kita rimta trauma gali sukelti ne tik matomus sužeidimus, bet ir vidaus organų pažeidimus.

Net jei po nelaimingo atsitikimo augintinis dar vaikšto ir iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai, tai nebūtinai reiškia, kad rimtesnių sužalojimų nėra. Todėl po stiprios traumos reikėtų kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Jei gyvūnas stipriai kraujuoja, žaizdą galima prispausti švaria marle ar audiniu. Įtariant kaulų, stuburo ar kaklo sužeidimus, augintinį reikėtų judinti kuo atsargiau ir nebandyti patiems tiesinti pažeistos galūnės.

Šunys ir katės kartais praryja daiktus ar medžiagas, kurios gali būti pavojingos jų sveikatai. Tai gali būti žmonėms skirti vaistai, buitinė chemija, nuodingi augalai, žaislų dalys, kojinės, siūlai, kaulai ar kiti nevalgomi daiktai.

Jei pastebėjote arba įtariate, kad augintinis kažką panašaus prarijo, nereikėtų laukti, kol pasirodys pirmieji simptomai. Kai kurios medžiagos gali pakenkti dar prieš atsirandant akivaizdiems negalavimams, o praryti daiktai gali įstrigti virškinamajame trakte.

Kreipdamiesi į kliniką pasistenkite kuo tiksliau nurodyti, ką gyvūnas galėjo suėsti, kada tai įvyko ir kokį kiekį. Jei įmanoma, išsaugokite produkto pakuotę arba ją nufotografuokite.

Nesukelkite vėmimo savarankiškai, nebent tai aiškiai nurodė veterinarijos gydytojas. Kai kuriais atvejais toks bandymas gali dar labiau pakenkti gyvūnui.

Vienkartinis vėmimas nebūtinai reiškia pavojingą būklę. Tačiau jei augintinis vemia pakartotinai, neišlaiko net vandens, stipriai viduriuoja, tampa vangus ar jaučia pilvo skausmą, reikėtų kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Ypač pavojinga situacija, kai šuns pilvas staiga išsipučia, tampa įtemptas, gyvūnas nerimsta, seilėjasi ir vis bando vemti, tačiau nieko neišvemia. Tokie požymiai gali būti susiję su skrandžio išsiplėtimu ir užsisukimu – gyvybei pavojinga būkle, kai būtina neatidėliotina pagalba.

Ne mažiau svarbu reaguoti, jei augintinis nuolat bando pasišlapinti, stanginasi, tačiau negali pasišlapinti arba išskiria vos kelis lašus šlapimo. Šlapimo takų nepraeinamumas ypač pavojingas katinams ir reikalauja skubios veterinarinės pagalbos.

Po vabzdžio įgėlimo, vaistų, vakcinos ar kontakto su kita medžiaga augintiniui gali pasireikšti alerginė reakcija. Vienas iš jos požymių – staigus snukio, vokų ar kaklo tinimas.

Jei tinimas sparčiai didėja, augintinis pradeda vemti, silpsta, griūva arba jam darosi sunku kvėpuoti, tai gali būti sunki alerginė reakcija, kuriai reikalinga neatidėliotina pagalba.

Neduokite augintiniui žmonėms skirtų vaistų nuo alergijos savo nuožiūra. Tinkamą gydymą ir vaistų dozes turi parinkti veterinarijos gydytojas.

Ne kiekvienu atveju būtina skubėti į veterinarijos kliniką tą pačią akimirką. Jei negalavimas lengvas, augintinis išlieka žvalus, normaliai kvėpuoja, geria vandenį, šlapinasi ir jo būklė neblogėja, kartais galima trumpai stebėti savijautą ir suplanuoti vizitą.

Vis dėlto šuniukų, kačiukų, vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergančių gyvūnų būklę reikėtų vertinti atidžiau, nes jų savijauta gali pablogėti greičiau.

Jei nesate tikri, ar pagalbos reikia skubiai, verta paskambinti į veterinarijos kliniką. Papasakokite, kada prasidėjo simptomai, ar augintinis ėda, geria, juda, šlapinasi ir kaip keičiasi jo savijauta. Ši informacija padės klinikos komandai įvertinti situacijos skubumą.

Jei augintiniui skauda arba jis labai išsigandęs, net įprastai ramus gyvūnas gali elgtis neįprastai – bandyti kąsti ar draskyti. Todėl svarbu išlikti ramiems ir elgtis atsargiai.

Po traumos stenkitės augintinį kuo mažiau judinti, ypač jei jis negali atsistoti arba įtariate stuburo, kaklo ar galūnių sužeidimus. Jei gyvūnas galėjo apsinuodyti, pasiimkite galimai pavojingos medžiagos pakuotę arba jos nuotrauką.

Taip pat naudinga turėti informaciją apie augintinio vartojamus vaistus ir žinomas ligas. Jei situacija leidžia, prieš išvykdami paskambinkite į kliniką ir trumpai paaiškinkite, kas nutiko. Klinikos darbuotojai galės patarti, kaip saugiau atvežti gyvūną ir kur kreiptis dėl reikalingos pagalbos.

Atvykus su skubios pagalbos reikalaujančiu augintiniu, pirmiausia įvertinama jo bendra būklė ir gyvybiškai svarbios funkcijos – kvėpavimas, sąmonė, kraujotaka, galimas kraujavimas bei skausmas.

Atsižvelgiant į situaciją, gali būti atliekami kraujo tyrimai, rentgenas, echoskopija ar kiti diagnostiniai tyrimai. Prireikus taikomas nuskausminimas, skysčių terapija ar kitos gyvūno būklei stabilizuoti reikalingos priemonės. Tyrimų ir gydymo planas sudaromas individualiai, įvertinus augintinio būklę.

Kreipiantis į HAČIKO veterinarijos klinikas nereikia žinoti medicininių terminų. Svarbiausia aiškiai papasakoti, kas nutiko ir kokius simptomus pastebėjote. Pavyzdžiui, kad šuo pateko po automobiliu, katinas stanginasi, bet negali pasišlapinti, augintinis nuolat vemia arba jam sunku kvėpuoti.

HAČIKO veterinarijos klinikų tinklo plėtra, naujasis centras Tarandėje ir stiprėjanti Utenos klinika sudaro daugiau galimybių augintiniams suteikti reikalingas veterinarines paslaugas. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, pacientas gali būti nukreipiamas į kliniką, kurioje teikiama jam reikalinga pagalba.

Vis dėlto priėmimo tą pačią dieną galimybės priklauso nuo augintinio būklės, reikalingų paslaugų, klinikos darbo laiko ir gydytojų užimtumo. Todėl prieš vykstant rekomenduojama susisiekti su klinika ir pasitikslinti dėl priėmimo.

Skubios veterinarinės pagalbos kaina priklauso nuo augintinio būklės ir reikalingų paslaugų. Vienais atvejais gali pakakti gydytojo apžiūros ir medikamentinio gydymo, kitais prireikia papildomų tyrimų, procedūrų ar intensyvesnės priežiūros.

Todėl tikslesnė gydymo kaina dažniausiai paaiškėja po pirminės apžiūros, kai veterinarijos gydytojas įvertina gyvūno būklę ir nustato, kokios pagalbos jam reikia.