Dantų priežiūra turi tapti kasdieniu įpročiu, siekiant apsaugoti augintinio burnos sveikatą. Tam galima naudoti šias priemones:
Specialiai gyvūnams skirtos dantų pastos ir šepetėliai padeda efektyviai pašalinti apnašas bei apsaugo nuo dantenų uždegimo. Svarbu naudoti tik veterinarines dantų pastas, nes žmonėms skirtos gyvūnui gali būti toksiškos.
Tai puikus būdas palaikyti dantų švarą tarp valymų. Specialios sudėties skanėstai padeda mechaniškai pašalinti minkštas apnašas ir užtikrinti gaivesnį burnos kvapą.
Specialūs skysčiai ar milteliai, dedami į geriamąjį vandenį arba maistą, gali padėti kontroliuoti bakterijų dauginimąsi burnoje, taip sumažindami blogo kvapo ir dantenų ligų tikimybę.
Kramtomosios priemonės padeda mažinti apnašų kiekį ir stiprina dantenas. Kramtant natūraliai valosi dantų paviršius, o tai ypač svarbu šunims, kurie dažniau linkę į dantų problemas nei katės.
Nors profilaktinė priežiūra namuose yra svarbi, profesionali burnos higiena taip pat būtina. Rekomenduojama apsilankyti veterinarijos klinikoje, jei pastebite:
Reguliarios profilaktinės procedūros ir tinkamos priežiūros priemonės padės išlaikyti jūsų augintinio dantis sveikus ir stiprius, taip prisidedant prie jo ilgaamžiškumo ir geros gyvenimo kokybės.
Užsiregistruokite pas mus ir suteikite savo augintiniui aukščiausios kokybės veterinarinę priežiūrą. Mūsų komanda pasiruošusi greitai ir profesionaliai spręsti bet kokias jūsų augintinio sveikatos problemas. Nedelskite, pasirūpinkite savo augintiniu jau šiandien!
Dauguma šunų burnos problemų neprasideda staiga – jos vystosi palaipsniui, dažniausiai dėl nepakankamos kasdienės priežiūros. Būtent todėl šunų dantų higiena nėra tik papildoma priežiūros dalis, o būtinas įprotis, kuris padeda išvengti skausmingų ir brangių gydymo procedūrų ateityje. Dantų kasdienė priežiūra ir reguliariai atliekama profesionali burnos higiena leidžia ne tik išlaikyti sveikus dantis, bet ir apsaugo visą organizmą nuo uždegiminių procesų.
Jei šuo praleido vieną maitinimą, tai dar nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Apetitas gali trumpam sumažėti dėl streso, pasikeitusios aplinkos, naujo pašaro ar kitų gana paprastų priežasčių. Tačiau staiga dingęs arba ilgiau negrįžtantis apetitas gali būti vienas pirmųjų ženklų, kad šuo blogai jaučiasi. Vertinant situaciją svarbu ne tik tai, kiek laiko šuo neėda. Reikėtų stebėti, ar jis laka vandenį, išlieka aktyvus, nevemia, neviduriuoja, nejaučia skausmo ir neturi kitų neįprastų simptomų. Apetito praradimą gali sukelti virškinimo sutrikimai, burnos ir dantų skausmas, infekcijos, prarytas svetimkūnis, vidaus organų ligos ar kitos sveikatos problemos.
Pastebėjus klibantį katės dantį ar radus jį iškritusį, kyla natūralus klausimas – gal tai tiesiog normalu? Jei kalbame apie suaugusią katę, ne. Sveiki nuolatiniai dantys savaime neiškrenta. Dantis gali pradėti klibėti dėl periodonto ligos, rezorbcijos, traumos ar kitų burnos ertmės problemų. Katės geba gana ilgai slėpti burnos skausmą. Net turėdamos stipriai pažeistą dantį jos gali toliau ėsti ir iš pirmo žvilgsnio elgtis įprastai. Todėl iškritęs dantis nėra vien atskiro danties problema – verta patikrinti visą burną ir įsitikinti, kokia yra likusių dantų bei dantenų būklė.
Katės dantų priežiūra svarbi ne tik dėl gaivesnio burnos kvapo ar gražiau atrodančių dantų. Ant dantų nuolat kaupiasi apnašos, kurios ilgainiui gali prisidėti prie dantenų uždegimo ir periodonto ligos. Problema ta, kad katės burnos skausmą dažnai slepia – net turėdamos skaudantį dantį jos gali toliau ėsti ir iš pirmo žvilgsnio elgtis įprastai. Reguliarus dantų valymas namuose padeda mažinti apnašų kaupimąsi, tačiau svarbu žinoti ir jo ribas. Jei jau susidarė dantų akmenų, dantenos kraujuoja ar katei skauda burną, vien šepetėlio nebepakaks. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų įvertinti dantų ir dantenų būklę.
Katės dantų ir burnos ligos ne visada pastebimos iš karto. Net ir jausdama skausmą katė gali toliau ėsti, todėl pirmieji požymiai kartais būna gana subtilūs – pasikeitęs kramtymas, nemalonus kvapas iš burnos, gausesnis seilėtekis ar nenoras ėsti kietą maistą. Katėms gali pasireikšti dantenų uždegimas, periodonto liga, dantų rezorbcija, stomatitas, dantų lūžiai ir kitos problemos. Dalis pažeidimų slepiasi po dantenomis ir iš išorės beveik nematomi, todėl tiksliai įvertinti burnos būklę galima tik atlikus išsamią apžiūrą ir, kai reikia, papildomus tyrimus.
Reguliari šuns dantų priežiūra padeda mažinti apnašų kaupimąsi ir išsaugoti sveikas dantenas bei dantis. Vis dėlto burnos higiena dažnai pradedama rūpintis tik tada, kai atsiranda nemalonus kvapas, matomi dantų akmenys ar parausta dantenos. Tuomet vien priežiūros namuose gali nebepakakti. Geriausia šunį prie dantų valymo pratinti dar tada, kai burna sveika. Svarbu tai daryti palaipsniui ir reguliariai – tinkamai suformuotas įprotis palengvina burnos priežiūrą visą šuns gyvenimą.
Šunų dantų ligos dažnai vystosi palaipsniui, todėl pirmuosius požymius lengva praleisti. Nemalonus kvapas iš burnos, paraudusios dantenos, susikaupę dantų akmenys ar pasikeitęs kramtymas gali atrodyti kaip nedideli pokyčiai, tačiau kartais jie rodo jau prasidėjusią dantų ar dantenų ligą. Šunys ne visada aiškiai parodo burnos skausmą ir gali toliau ėsti net turėdami skausmingą dantį. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į apetitą, bet ir į tai, kaip šuo ėda, kaip atrodo jo dantys bei dantenos ir ar nepasikeitė elgesys.
Šuns dantenų paraudimas, kraujavimas ar nemalonus kvapas iš burnos nėra tik estetinė problema. Tai gali būti pirmieji dantenų uždegimo – gingivito – požymiai. Dažniausiai uždegimas prasideda dėl ant dantų besikaupiančių apnašų, kuriose dauginasi bakterijos. Pradinėje stadijoje pakitimai gali būti nedideli, todėl juos lengva pražiūrėti. Tačiau ilgainiui negydomas uždegimas gali progresuoti ir pažeisti gilesnius dantį supančius audinius. Dėl to verta atkreipti dėmesį ne tik į matomus dantų akmenis, bet ir į dantenų būklę bei pasikeitusį šuns elgesį.
Paraudusios katės dantenos, nemalonus kvapas iš burnos ar pasikeitęs ėdimas gali būti pirmieji burnos ertmės problemų požymiai. Viena dažniausių – dantenų uždegimas, dar vadinamas gingivitu. Iš pradžių pakitimai gali atrodyti nedideli, tačiau negydomas uždegimas gali progresuoti ir sukelti skausmą bei rimtesnių dantų ir dantenų problemų. Katės dažnai stengiasi neparodyti, kad joms skauda, todėl burnos problemas šeimininkai neretai pastebi tik tada, kai pasikeičia augintinio elgesys ar ėdimo įpročiai. Dėl to verta reguliariai atkreipti dėmesį ne tik į katės dantis, bet ir į dantenų būklę.
Suaugusio šuns dantys neturėtų iškristi savaime. Jei dantis pradėjo klibėti ar jau iškrito, dažniausiai tai reiškia, kad yra pažeistas pats dantis arba jį laikantys audiniai. Viena dažniausių priežasčių – pažengusi periodonto liga, tačiau danties galima netekti ir dėl traumos ar kitų burnos ertmės problemų. Net jei iškritus dantukui šuo atrodo gerai ir toliau normaliai ėda, burnos būklę verta patikrinti. Matomas iškritęs dantis gali būti tik viena problemos dalis, o pakitimų gali būti ir aplink kitus dantis.
Šunų dantų ligos yra dažna, tačiau ne visada laiku pastebima sveikatos problema. Augintinis gali turėti uždegimines dantenas, pažeistus dantis ar skausmingų pakitimų po dantenomis ir vis tiek noriai ėsti, žaisti bei elgtis įprastai. Dėl to šeimininkai apie burnos ertmės problemas neretai sužino tik pastebėję nemalonų burnos kvapą, dantų akmenis ar pasikeitusius šuns valgymo įpročius. Dažniausios šunų dantų ligos yra gingivitas ir periodontitas, tačiau pasitaiko ir dantų lūžių, šaknų pažeidimų, pulpos uždegimo bei kitų burnos ertmės sutrikimų. Nors šių ligų požymiai gali būti panašūs, jų gydymas priklauso nuo konkrečios priežasties ir pažeidimo sunkumo. Sveiko šuns dantys neturėtų klibėti, o dantenos – kraujuoti ar būti skausmingos. Reguliari burnos priežiūra ir veterinarinės apžiūros padeda anksčiau pastebėti pakitimus, kol jie dar nesukėlė rimtesnių problemų.
