Šunų dantenų uždegimas: kaip atpažinti gingivitą ir apsaugoti dantis?

Vienas pirmųjų požymių – paraudusi dantenų linija ties dantimis. Dantenos taip pat gali būti jautresnės, šiek tiek patinusios, o valant dantis ar kramtant kietesnį maistą – kraujuoti.

Kartu gali atsirasti nemalonus kvapas iš burnos, ant dantų matytis daugiau apnašų ar dantų akmenų. Šuo nebūtinai iš karto parodys, kad jam skauda, todėl ankstyvus pokyčius šeimininkai neretai pastebi būtent apžiūrėję dantis ir dantenas.

Viena dažniausių priežasčių – prie dantenų krašto besikaupiančios dantų apnašos. Jose esančios bakterijos dirgina dantenas, todėl prasideda uždegimas. Dantenos parausta, gali patinti ir tapti jautresnės.

Uždegimo paveiktos dantenos taip pat gali lengviau kraujuoti, pavyzdžiui, šuniui kramtant ar valant dantis.

Jei dantenos kraujuoja nuolat, yra stipriai patinusios ar skausmingos, burnos būklę turėtų įvertinti veterinarijos gydytojas.

Ant šuns dantų nuolat formuojasi minkštos apnašos, kuriose kaupiasi bakterijos. Jei jos reguliariai nepašalinamos, dantenų kraštas yra nuolat dirginamas ir gali prasidėti gingivitas.

Laikui bėgant dalis apnašų mineralizuojasi ir virsta kietais dantų akmenimis. Jų paviršiuje apnašos kaupiasi dar lengviau, todėl dantenų uždegimas gali tęstis ir progresuoti.

Dėl to burnos priežiūra svarbi ne vien dėl švaresnių dantų ar gaivesnio kvapo – ji padeda palaikyti ir sveikas dantenas.

Net ir jausdamas burnos skausmą šuo gali nenustoti ėsti. Dažniau pasikeičia jo elgesys prie maisto dubenėlio.

Šuo gali pradėti ėsti lėčiau, vengti kieto maisto ar kramtomų skanėstų, mėtyti maistą iš burnos arba kramtyti viena puse. Kai kurie šunys nenoriai ima žaislus, nebeleidžia liesti snukio ar tampa irzlesni.

Taip pat galima pastebėti gausesnį seilėtekį, dažnesnį snukio trynimą ar kitus neįprastus elgesio pokyčius.

Nuolat jaučiamas stiprus nemalonus kvapas iš šuns burnos nėra laikomas normaliu. Jei kartu matomos paraudusios, patinusios ar kraujuojančios dantenos, tai gali būti susiję su apnašų ir dantų akmenų kaupimusi bei dantenų uždegimu.

Tačiau nemalonų kvapą gali sukelti ir kitos burnos ertmės problemos. Todėl vien bandyti jį užmaskuoti įvairiomis burnos priežiūros priemonėmis nepakanka – svarbu išsiaiškinti jo priežastį.

Dantų apnašos formuojasi visiems šunims, tačiau jų kaupimosi greitis ir burnos problemų rizika gali skirtis. Įtakos gali turėti šuns amžius, dantų išsidėstymas, sąkandis, burnos priežiūra ir individualios savybės.

Mažų veislių šunims dantys dažnai išsidėstę tankiau, todėl tarp jų ir prie dantenų krašto apnašos gali kauptis lengviau.

Dėl to vienam šuniui profesionalios burnos priežiūros gali prireikti anksčiau ar dažniau nei kitam.

Gingivitas apima dantenas ir ankstyvoje stadijoje dar nėra tas pats, kas periodontitas. Tačiau uždegimui tęsiantis gali būti pažeidžiami gilesni dantį supantys ir jį laikantys audiniai.

Tuomet liga tampa rimtesnė – gali formuotis periodonto kišenės, nykti dantį laikantys audiniai, o vėliau dantys gali pradėti klibėti.

Todėl gingivitą svarbu pastebėti ir gydyti dar prieš atsirandant gilesniems pažeidimams.

Ankstyvas gingivitas gali būti suvaldytas pašalinus susikaupusias apnašas ir užtikrinus tinkamą burnos priežiūrą.

Kuo anksčiau problema pastebima, tuo daugiau galimybių išvengti gilesnių dantį supančių audinių pažeidimų. Jei jau išsivystė periodontitas, dalis pakitimų gali būti negrįžtami.

Todėl paraudusių ar kraujuojančių dantenų nereikėtų laikyti nereikšmingu pokyčiu.

Jei ant dantų susikaupė dantų akmenų, jų pašalinti įprastu dantų šepetėliu namuose nepavyks. Tokiu atveju gali būti reikalingas profesionalus dantų valymas veterinarijos klinikoje.

Tačiau sprendimas priklauso ne vien nuo matomo dantų akmenų kiekio. Svarbu įvertinti dantenas, atskirų dantų būklę ir tai, ar nėra gilesnių pažeidimų.

Todėl tinkamiausia procedūra parenkama veterinarijos gydytojui apžiūrėjus šuns burną.

Jei dantenos stipriai paraudusios, kraujuoja ar šuniui akivaizdžiai skauda, prieš tęsiant dantų valymą namuose reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Skausmingos burnos valymas gali sukelti papildomą diskomfortą, o šuo gali pradėti vengti dantų priežiūros ir ateityje.

Pirmiausia svarbu įvertinti burnos būklę ir prireikus ją gydyti. Vėliau veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti, kada ir kaip saugiai pradėti ar atnaujinti dantų valymą namuose.

Po gydymo svarbu neleisti apnašoms vėl greitai kauptis. Viena veiksmingiausių kasdienės priežiūros priemonių – reguliarus dantų valymas šunims skirtu dantų šepetėliu ir pasta.

Priklausomai nuo šuns burnos būklės, veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti ir papildomas burnos priežiūros priemones.

Taip pat verta reguliariai apžiūrėti dantenas ir atkreipti dėmesį, ar vėl neatsirado paraudimo, kraujavimo, nemalonaus kvapo ar pasikeitusio ėdimo.

Atvykus į kliniką įvertinama šuns burnos ertmė, dantenų ir dantų būklė bei matomi pakitimai. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti rekomenduojamas profesionalus dantų valymas ar kitas reikalingas gydymas.

Jei nustatoma gilesnių periodonto pažeidimų ar stipriai pažeistų dantų, įvertinama, kokio papildomo gydymo reikia.

Gydymo planas sudaromas pagal konkretaus šuns burnos būklę, todėl svarbu vertinti ne tik matomus dantų akmenis, bet ir dantenas bei pačius dantis.