Jei šuo retkarčiais pasikaso ar pakandžioja kailį, tai nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Tačiau jei augintinis nuolat kandžioja ar laižo tą pačią kūno vietą, dažnai kasosi arba tampa neramus, vertėtų atidžiau įvertinti jo savijautą. Toks elgesys gali būti niežėjimo, skausmo ar kito diskomforto požymis. Priežasčių gali būti įvairių – nuo blusų ir alergijų iki odos infekcijų, sužeidimų ar elgesio sutrikimų. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip dažnai šuo kandžioja save, bet ir į tai, kurią kūno vietą jis kandžioja bei kaip atrodo oda. Paraudimas, išretėjęs kailis, šašai ar šlapiuojančios žaizdelės gali padėti nustatyti galimą problemos priežastį.
Jei šuo pradėjo gausiai seilėtis, tai nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Kai kurių veislių šunims gausesnis seilėtekis yra įprastas, o kartais seilių padaugėja laukiant maisto, susijaudinus ar keliaujant automobiliu. Tačiau jei anksčiau šuo beveik nesiseilėjo, o dabar seilės nuolat teka iš burnos, svarbu išsiaiškinti, kas pasikeitė. Padidėjusį seilėtekį gali sukelti dantų ir dantenų ligos, pykinimas, burnoje įstrigęs svetimkūnis, apsinuodijimas ar kiti sveikatos sutrikimai. Ypač svarbu nedelsti, jei seilėtekis prasidėjo staiga, šuo sunkiai ryja, vemia, jaučia skausmą ar tampa vangus.
Kačių dantenų uždegimas, dar vadinamas gingivitu, yra dažna burnos ertmės problema, kurią šeimininkai ne visada pastebi laiku. Iš pradžių katės dantenos gali būti tik šiek tiek paraudusios, tačiau uždegimui stiprėjant atsiranda patinimas, jautrumas, kraujavimas ir skausmas. Dažniausia gingivito priežastis – ant dantų besikaupiančios bakterinės apnašos. Tačiau dantenų uždegimas gali būti susijęs ir su kitomis burnos ertmės ar bendromis sveikatos problemomis. Nors ankstyvos stadijos gingivitas dažnai yra sėkmingai gydomas, uždegimas gali kartotis, o negydomas – progresuoti ir ilgainiui prisidėti prie periodontito išsivystymo. Todėl svarbu laiku pastebėti pirmuosius požymius, užtikrinti tinkamą katės burnos higieną ir reguliariai tikrinti jos dantų būklę pas veterinarijos gydytoją.
Sveikos katės akims paprastai nereikia sudėtingos kasdienės priežiūros. Nedidelį kiekį išskyrų, susikaupusių akių kampučiuose, galima švelniai nuvalyti, tačiau nuolat ašarojančių ar gausiai išskyras kaupiančių akių nereikėtų laikyti vien higienos klausimu. Svarbu ne tik tinkamai nuvalyti katės akis, bet ir pastebėti, kada jų išvaizda pasikeičia. Paraudimas, patinimas, tirštos išskyros, akies primerkimas, akies drumstumas gali rodyti, kad katei reikia ne dažnesnio valymo, o veterinarijos gydytojo apžiūros.
Katės dantų priežiūra svarbi ne tik dėl gaivesnio burnos kvapo ar gražiau atrodančių dantų. Ant dantų nuolat kaupiasi apnašos, kurios ilgainiui gali prisidėti prie dantenų uždegimo ir periodonto ligos. Problema ta, kad katės burnos skausmą dažnai slepia – net turėdamos skaudantį dantį jos gali toliau ėsti ir iš pirmo žvilgsnio elgtis įprastai. Reguliarus dantų valymas namuose padeda mažinti apnašų kaupimąsi, tačiau svarbu žinoti ir jo ribas. Jei jau susidarė dantų akmenų, dantenos kraujuoja ar katei skauda burną, vien šepetėlio nebepakaks. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų įvertinti dantų ir dantenų būklę.
Pastebėjus klibantį katės dantį ar radus jį iškritusį, kyla natūralus klausimas – gal tai tiesiog normalu? Jei kalbame apie suaugusią katę, ne. Sveiki nuolatiniai dantys savaime neiškrenta. Dantis gali pradėti klibėti dėl periodonto ligos, rezorbcijos, traumos ar kitų burnos ertmės problemų. Katės geba gana ilgai slėpti burnos skausmą. Net turėdamos stipriai pažeistą dantį jos gali toliau ėsti ir iš pirmo žvilgsnio elgtis įprastai. Todėl iškritęs dantis nėra vien atskiro danties problema – verta patikrinti visą burną ir įsitikinti, kokia yra likusių dantų bei dantenų būklė.
Šunų žarnyno parazitai ne visada sukelia aiškiai pastebimus simptomus. Vienas šuo gali vemti, viduriuoti ar pradėti liesėti, o kitas, turėdamas kirminų, ilgą laiką atrodyti visiškai sveikas. Kartais parazitus ar jų dalis galima pastebėti išmatose, tačiau jų nematant negalima atmesti užsikrėtimo. Didesnę riziką kirminai gali kelti šuniukams, gausiai parazitais užsikrėtusiems ar nusilpusiems šunims. Jei kyla įtarimų, tiksliausiai situaciją padeda įvertinti veterinarijos gydytojas ir, kai reikia, išmatų tyrimas.
Šuns kailis nuolat atsinaujina, todėl tam tikras plaukų slinkimas yra visiškai natūralus. Ypač daug kailio namuose galima pastebėti sezoninio šėrimosi metu. Tačiau ne kiekvienas kailio slinkimas yra normalus. Jei atsiranda išplikusių vietų, šuo intensyviai kasosi, oda parausta, pleiskanoja ar atsiranda šašų, reikėtų ieškoti priežasties. Kailio slinkimą gali lemti odos parazitai, alergija, infekcija, hormonų pokyčiai ar kitos sveikatos problemos. Daug ką gali pasakyti ir tai, kaip kailis slenka – tolygiai visame kūne ar tik tam tikrose vietose.
Kai augintinis staiga pasijunta blogai, šeimininkui dažnai kyla klausimas – ar dar galima palaukti ir stebėti jo savijautą, ar reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją? Ne visada lengva suprasti, kurie simptomai pavojingi, ypač kai gyvūnas negali parodyti, kur ir ką jam skauda. Skubi veterinarinė pagalba reikalinga, kai augintiniui sunku kvėpuoti, jis praranda sąmonę, stipriai kraujuoja, negali pasišlapinti, patiria rimtą traumą arba jo būklė sparčiai blogėja. Tokiais atvejais svarbiausia ne bandyti patiems nustatyti ligą, o kuo greičiau pasirūpinti, kad gyvūnas gautų reikiamą pagalbą.
Pastebėjus kraują šuns išmatose, natūralu sunerimti. Kartais tai gali būti nedidelio žarnyno sudirginimo požymis, tačiau kraujingas viduriavimas gali būti susijęs ir su rimtomis virškinimo sistemos ligomis, infekcijomis, apsinuodijimu ar kitais sveikatos sutrikimais. Jei šuo viduriuoja su krauju, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kraujo kiekį ar spalvą, bet ir į bendrą augintinio savijautą. Ar šuo išlieka aktyvus? Ar geria vandenį? Ar kartu vemia, atsisako maisto, jaučia pilvo skausmą? Kraujas šuns išmatose nėra normalus reiškinys, todėl jį pastebėjus reikėtų būtinai kreiptis į veterinarijos gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei viduriavimas gausus, kartojasi, šuo vemia, tampa vangus arba jo būklė greitai blogėja.
Jei katė ar katinas staiga pradėjo sunkiai valdyti galines kojas, jas velka, svirduliuoja ar visai negali atsistoti, ilgai stebėti namuose nereikėtų. Staigus galinių kojų silpnumas gali būti rimtos sveikatos problemos požymis, todėl svarbu kuo greičiau įvertinti gyvūno būklę. Tokį sutrikimą gali sukelti trauma, stuburo ar nervų sistemos pažeidimas, stiprus skausmas, kai kurios vidaus organų ligos ar sutrikusi kraujotaka. Ypač svarbu nedelsti, jei katės būklė pablogėjo staiga, ji stipriai kenčia, galinės letenos tapo šaltos arba pasunkėjo kvėpavimas.
Šuns dantenų paraudimas, kraujavimas ar nemalonus kvapas iš burnos nėra tik estetinė problema. Tai gali būti pirmieji dantenų uždegimo – gingivito – požymiai. Dažniausiai uždegimas prasideda dėl ant dantų besikaupiančių apnašų, kuriose dauginasi bakterijos. Pradinėje stadijoje pakitimai gali būti nedideli, todėl juos lengva pražiūrėti. Tačiau ilgainiui negydomas uždegimas gali progresuoti ir pažeisti gilesnius dantį supančius audinius. Dėl to verta atkreipti dėmesį ne tik į matomus dantų akmenis, bet ir į dantenų būklę bei pasikeitusį šuns elgesį.
Reguliari šuns dantų priežiūra padeda mažinti apnašų kaupimąsi ir išsaugoti sveikas dantenas bei dantis. Vis dėlto burnos higiena dažnai pradedama rūpintis tik tada, kai atsiranda nemalonus kvapas, matomi dantų akmenys ar parausta dantenos. Tuomet vien priežiūros namuose gali nebepakakti. Geriausia šunį prie dantų valymo pratinti dar tada, kai burna sveika. Svarbu tai daryti palaipsniui ir reguliariai – tinkamai suformuotas įprotis palengvina burnos priežiūrą visą šuns gyvenimą.
Suaugusio šuns dantys neturėtų iškristi savaime. Jei dantis pradėjo klibėti ar jau iškrito, dažniausiai tai reiškia, kad yra pažeistas pats dantis arba jį laikantys audiniai. Viena dažniausių priežasčių – pažengusi periodonto liga, tačiau danties galima netekti ir dėl traumos ar kitų burnos ertmės problemų. Net jei iškritus dantukui šuo atrodo gerai ir toliau normaliai ėda, burnos būklę verta patikrinti. Matomas iškritęs dantis gali būti tik viena problemos dalis, o pakitimų gali būti ir aplink kitus dantis.
Šunų dantų ligos dažnai vystosi palaipsniui, todėl pirmuosius požymius lengva praleisti. Nemalonus kvapas iš burnos, paraudusios dantenos, susikaupę dantų akmenys ar pasikeitęs kramtymas gali atrodyti kaip nedideli pokyčiai, tačiau kartais jie rodo jau prasidėjusią dantų ar dantenų ligą. Šunys ne visada aiškiai parodo burnos skausmą ir gali toliau ėsti net turėdami skausmingą dantį. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į apetitą, bet ir į tai, kaip šuo ėda, kaip atrodo jo dantys bei dantenos ir ar nepasikeitė elgesys.
Katės dantų ir burnos ligos ne visada pastebimos iš karto. Net ir jausdama skausmą katė gali toliau ėsti, todėl pirmieji požymiai kartais būna gana subtilūs – pasikeitęs kramtymas, nemalonus kvapas iš burnos, gausesnis seilėtekis ar nenoras ėsti kietą maistą. Katėms gali pasireikšti dantenų uždegimas, periodonto liga, dantų rezorbcija, stomatitas, dantų lūžiai ir kitos problemos. Dalis pažeidimų slepiasi po dantenomis ir iš išorės beveik nematomi, todėl tiksliai įvertinti burnos būklę galima tik atlikus išsamią apžiūrą ir, kai reikia, papildomus tyrimus.
Jei šuo vemia geltonomis putomis ar geltonu skysčiu, dažniausiai tai būna tulžis. Ji gali pasirodyti tada, kai skrandis tuščias, tačiau vien iš vėmalų spalvos neįmanoma nustatyti, kodėl šuo vemia. Jei šuo išvėmė vieną kartą, išlieka žvalus ir jaučiasi įprastai, dažnai galima trumpai jį stebėti. Tačiau jei vėmimas kartojasi, šuo tampa vangus, negeria vandens, viduriuoja ar skausmingas pilvas, reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Jei šuniui įgėlė bitė, vapsva ar širšė, dažniausiai pirmiausia pastebėsite skausmingą ar patinusią vietą. Daugeliu atvejų reakcija būna nestipri, tačiau kartais tinimas gali greitai didėti ir išsivystyti stipri alerginė reakcija. Ypač svarbu nedelsti, jei įgelta į burną ar kaklą, įgėlimų buvo daug arba šuo staiga pradėjo vemti, silpti, griūti ar jam pasidarė sunku kvėpuoti.
Šunų ausų infekcija dažnai išsivysto tuomet, kai sudirgusioje ar uždegimo pažeistoje ausyje pradeda pernelyg daugintis bakterijos arba mieliagrybiai. Tačiau pati infekcija ne visada yra pirminė problemos priežastis. Ją gali paskatinti alergija, ausų erkutės, į ausį patekęs svetimkūnis ar ilgiau besitęsiantis uždegimas. Todėl svarbu ne tik apžiūrėti ausį, bet ir, esant poreikiui, atlikti ausies išskyrų tyrimą. Jis padeda tiksliau įvertinti, kas vyksta ausyje, ir parinkti tinkamą gydymą.
Jei šuo prarijo kojinę, žaislo dalį, kaulą, akmenį, plastiko gabalą ar kitą nevalgomą daiktą, ne visada galima tiesiog laukti, kol jis pasišalins savaime. Kai kurie nedideli ir aptakūs daiktai gali praeiti per virškinamąjį traktą, tačiau kiti gali įstrigti, užkimšti žarnyną ar pažeisti jo sienelę. Rizika priklauso nuo to, ką šuo prarijo, kokio dydžio ir formos yra daiktas bei kaip tuo metu jaučiasi pats šuo.
Šunų nukirminimas – tai svarbi profilaktinės priežiūros dalis, padedanti apsaugoti augintinį nuo vidaus parazitų ir sumažinti užsikrėtimo riziką namų aplinkoje. Kirminai šuns organizme ne visada sukelia aiškius simptomus, tačiau ilgainiui gali pažeisti virškinamąjį traktą, plaučius, širdį ir kitus organus. Reguliari dehelmintizacija, tinkama higiena, blusų kontrolė ir veterinarinė priežiūra padeda sumažinti vidaus parazitų riziką bei apsaugoti tiek augintinį, tiek šalia jo gyvenančius žmones.
Šunų ausų sveikata yra svarbi bendrai augintinio savijautai ir gyvenimo kokybei. Dažnai sutinkama problema – ausų erkutės šunims, kurios dažniausiai pažeidžia ausies kanalą ir gali greitai plisti tarp gyvūnų. Laiku pastebėjus pirmuosius požymius ir pradėjus gydymą, dažniausiai pavyksta išvengti rimtesnių komplikacijų bei užtikrinti greitesnį augintinio sveikimą.
Žaizdos – dažna priežastis dėl kurių katės patenka į veterinarijos kliniką. Net ir naminės katės susižeidžia dažniau, nei šeimininkai pastebi – tankus kailis dažnai slepia žaizdas, o katės instinktyviai slepia skausmą. Todėl reguliari augintinio apžiūra ir gebėjimas atpažinti žaizdos rimtumo požymius yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas katės šeimininkas.
Erkės Lietuvoje aktyvios beveik ištisus metus ir gali perduoti gyvybei pavojingas ligas. Šiandien šunų apsaugai nuo erkių galima rinktis ilgalaikę injekciją, suteikiančią apsaugą iki 12 mėnesių po vieno vizito pas veterinarą.
Šunų judėjimas yra vienas svarbiausių jų sveikatos rodiklių. Net ir nedideli pakitimai – vangumas, nenoras bėgioti ar sunkesnis atsistojimas – gali būti pirmieji signalai, kad vystosi ortopedinės sąnarių ligos, tokios kaip osteoartritas. Šios problemos dažnai progresuoja nepastebimai, todėl šeimininkai jas įvertina tik tada, kai šuo pradeda šlubuoti ar aiškiai vengti judėjimo. Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus tinkamą gydymą, galima ne tik sumažinti diskomfortą, bet ir išlaikyti gerą šuns gyvenimo kokybę.
Dauguma šunų burnos problemų neprasideda staiga – jos vystosi palaipsniui, dažniausiai dėl nepakankamos kasdienės priežiūros. Būtent todėl šunų dantų higiena nėra tik papildoma priežiūros dalis, o būtinas įprotis, kuris padeda išvengti skausmingų ir brangių gydymo procedūrų ateityje. Dantų kasdienė priežiūra ir reguliariai atliekama profesionali burnos higiena leidžia ne tik išlaikyti sveikus dantis, bet ir apsaugo visą organizmą nuo uždegiminių procesų.
Šunys yra aktyvūs ir smalsūs gyvūnai, todėl įvairūs sužeidimai – nuo paviršinių įbrėžimų iki gilesnių traumų – yra dažna problema. Šuns žaizdos gali atrodyti nereikšmingos, tačiau net ir nedidelis odos pažeidimas gali komplikuotis infekcija, jei nėra tinkamai prižiūrimas. Būtent todėl svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kada galima stebėti namuose, o kada būtina nedelsti ir kreiptis į veterinarą.
Šunų odos problemos dažnai prasideda nuo, atrodytų, nereikšmingų požymių – lengvo niežėjimo, paraudimo ar dažnesnio laižymo. Tačiau jei šie simptomai kartojasi ar stiprėja, viena dažniausių priežasčių yra atopinis dermatitas šunims – lėtinė alerginė odos liga, kuri daro didelę įtaką augintinio savijautai ir gyvenimo kokybei. Tai ne laikina būklė, o ilgalaikė problema, kurią svarbu kuo anksčiau atpažinti ir tinkamai valdyti.
Šunų odos problemos dažnai prasideda nepastebimai – nedidelis plaukų išretėjimas, paraudimas ar lengvas niežulys gali atrodyti kaip laikinas sudirgimas. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji ženklai, kad išsibalansavo natūrali odos mikroflora ir suaktyvėjo parazitai. Viena dažniausių tokių būklių yra šunų poodinės erkutės, sukeliančios ligą, vadinamą demodekoze. Nors šie mikroorganizmai dažnai gyvena šuns odoje nepastebimai, tam tikromis sąlygomis jie ima sparčiai daugintis ir sukelia rimtus odos pažeidimus.
Šuns kosulys – dažna priežastis, dėl kurios šeimininkai kreipiasi į veterinarijos kliniką. Kosulys gali reikšti tiek lengvą dirginimą, tiek rimtesnę kvėpavimo takų ar širdies ligą. „HAČIKO“ gyvūnų klinika dalijasi svarbiausia informacija, kaip atpažinti šuns kosulio priežastis, kada verta susirūpinti ir kokių veiksmų imtis.
Viduriavimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šunų šeimininkai kreipiasi į veterinarijos gydytoją. Nors daugeliu atvejų šuo viduriuoja dėl paprasto virškinimo sutrikimo, kai kuriais atvejais tai gali būti rimtesnės sveikatos problemos požymis. Kada sunerimti, ką daryti ir kaip padėti augintiniui – atsako „HAČIKO“ gyvūnų klinikos specialistai.
Jei šuo praleido vieną maitinimą, tai dar nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Apetitas gali trumpam sumažėti dėl streso, pasikeitusios aplinkos, naujo pašaro ar kitų gana paprastų priežasčių. Tačiau staiga dingęs arba ilgiau negrįžtantis apetitas gali būti vienas pirmųjų ženklų, kad šuo blogai jaučiasi. Vertinant situaciją svarbu ne tik tai, kiek laiko šuo neėda. Reikėtų stebėti, ar jis laka vandenį, išlieka aktyvus, nevemia, neviduriuoja, nejaučia skausmo ir neturi kitų neįprastų simptomų. Apetito praradimą gali sukelti virškinimo sutrikimai, burnos ir dantų skausmas, infekcijos, prarytas svetimkūnis, vidaus organų ligos ar kitos sveikatos problemos.
Kai augintinis tampa neįprastai ramus, mažiau žaidžia, nenori eiti į lauką ar net nesidomi maistu – tai signalas, kurio jokiu būdu negalima ignoruoti. Šuns vangumas gali būti pirmasis požymis, jog organizme vyksta sutrikimai. Šiame straipsnyje paaiškinsime galimas priežastis, kada verta sunerimti ir kaip padėti savo keturkojui draugui.
Katės vėmimas – dažna problema, su kuria susiduria daugelis augintinių šeimininkų. Nors vienkartinis vėmimas gali būti nepavojingas, kartojantis ar gausus vėmimas signalizuoja apie rimtesnes sveikatos problemas, kurios reikalauja skubios veterinarinės pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias vėmimo priežastis, simptomus, diagnostikos būdus ir patarimus, kaip tinkamai pasirūpinti katės sveikata.