Šunų dantų ligos: dažniausios problemos ir kaip jas atpažinti?

Viena dažniausių problemų – dantų apnašų ir akmenų kaupimasis, dėl kurio gali prasidėti dantenų uždegimas. Uždegimui progresuojant gali vystytis periodonto liga ir būti pažeidžiami gilesni dantį supantys audiniai.

Šunims taip pat pasitaiko nulūžusių, nuskilusių ar kitaip pažeistų dantų, dantų šaknų problemų ir kitų burnos ertmės ligų.

Skirtingos problemos gali sukelti panašius simptomus, todėl vien iš danties ar dantenų išvaizdos ne visada galima nustatyti, kokio gydymo reikia.

Ant dantų nuolat formuojasi minkštos apnašos, kuriose kaupiasi bakterijos. Jei apnašos reguliariai nepašalinamos, jos dirgina dantenas ir gali sukelti jų uždegimą.

Laikui bėgant dalis apnašų mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis. Jų paviršiuje apnašos kaupiasi dar lengviau, todėl uždegimas gali tęstis ir plisti į gilesnius dantį supančius audinius.

Dėl to burnos priežiūra svarbi ne tik dėl švarių dantų ar gaivesnio kvapo. Ji padeda sumažinti dantenų ir periodonto ligų riziką.

Gingivitas – tai dantenų uždegimas. Dantenos gali būti paraudusios, patinusios, jautrios ar kraujuoti.

Periodonto liga apima gilesnius dantį supančius ir jį laikančius audinius. Ligai progresuojant gali nykti danties atrama, formuotis periodonto kišenės, dantys gali pradėti klibėti.

Todėl ankstyvus dantenų pakitimus svarbu pastebėti dar prieš atsirandant gilesniems pažeidimams.

Sveikas nuolatinis suaugusio šuns dantis neturėtų klibėti. Danties paslankumas gali būti susijęs su pažengusia periodonto liga, trauma ar kitais jį laikančių audinių pažeidimais.

Nulūžęs dantis taip pat nėra vien kosmetinė problema. Priklausomai nuo lūžio gylio, gali būti pažeisti gilesni danties audiniai, o šuo gali jausti skausmą.

Pasikeitusi danties spalva, ypač jei vienas dantis tapo pastebimai tamsesnis už kitus, taip pat yra priežastis jį parodyti veterinarijos gydytojui.

Matoma danties dalis neparodo visos jo būklės. Didelė danties dalis yra po dantenomis, todėl šaknies ir aplinkinių audinių pakitimų paprastos burnos apžiūros metu galima nepastebėti.

Išoriškai dantis gali atrodyti gana normaliai, nors po dantenomis jau yra pakitimų. Dėl to, esant įtarimų, gali būti reikalingas dantų rentgeno tyrimas.

Jis padeda įvertinti dantų šaknis, aplinkinį žandikaulio kaulą ir pamatyti pakitimus, kurių plika akimi nematyti.

Dantų skausmą jaučiantis šuo nebūtinai nustoja ėsti. Dažniau pasikeičia jo ėdimo ar kramtymo įpročiai.

Šuo gali:

· ėsti lėčiau;

· vengti kieto maisto ar kramtalų;

· kramtyti viena burnos puse;

· mėtyti maistą iš burnos;

· nebenorėti žaisti su anksčiau mėgtais žaislais;

· dažniau trinti snukį;

· nenorėti, kad būtų liečiama burnos ar snukio sritis.

Kartais atsiranda gausesnis seilėtekis, nemalonus kvapas iš burnos ar šuo tampa irzlesnis. Net ir nedideli elgesio pokyčiai gali būti svarbūs, jei anksčiau jų nebuvo.

Dantų problemų rizika nėra vienoda visiems šunims. Įtakos gali turėti amžius, dantų išsidėstymas, sąkandis, burnos priežiūra ir individualios šuns savybės.

Mažų veislių šunų dantys dažnai išsidėstę tankiau, todėl apnašos tarp dantų ir ties dantenų kraštu gali kauptis lengviau.

Tačiau dantų ligomis gali sirgti bet kokio dydžio ar amžiaus šuo, todėl burnos būklę svarbu stebėti reguliariai.

Pažeidus gilesnius danties audinius ar infekcijai išplitus aplink danties šaknį, gali formuotis pūlinys. Tokiu atveju galima pastebėti skausmą, patinimą ar kitus burnos srities pakitimus.

Kartais patinimas atsiranda ne pačioje burnoje, o snukio srityje. Todėl netikėtai patinus snukiui, ypač jei kartu yra pažeistas dantis, nemalonus kvapas iš burnos ar šuniui skauda kramtyti, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Tokios problemos nereikėtų bandyti spręsti vien vaistais nuo skausmo ar laukiant, kol patinimas sumažės.

Pirmiausia apžiūrima burnos ertmė, dantenos ir matoma dantų dalis. Vertinama, ar nėra apnašų, dantų akmenų, uždegimo, klibančių, nulūžusių ar kitaip pažeistų dantų.

Tačiau išsamiai įvertinti dantų šaknų vien apžiūrint burną neįmanoma. Kai reikia, atliekamas dantų rentgeno tyrimas, kuris padeda pamatyti po dantenomis esančias šaknis ir aplinkinį kaulą.

Visa ši informacija padeda nuspręsti, kuriuos dantis galima išsaugoti ir kuriems reikia gydymo.

Profesionalus dantų valymas padeda pašalinti susikaupusias apnašas ir dantų akmenis, tačiau jis neišsprendžia visų dantų problemų.

Jei dantis pažeistas, nulūžęs, stipriai kliba ar aplink jo šaknį yra pakitimų, gali prireikti papildomo gydymo. Kai danties išsaugoti nebegalima, veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti jį pašalinti.

Todėl prieš procedūrą svarbu įvertinti ne tik tai, kiek ant dantų yra akmenų, bet ir pačių dantų, dantenų bei jų šaknų būklę.

Viena svarbiausių burnos priežiūros priemonių – reguliarus dantų valymas šunims skirtu dantų šepetėliu ir pasta. Jis padeda pašalinti minkštas apnašas dar prieš joms virstant dantų akmenimis.

Prie burnos priežiūros šunį geriausia pratinti palaipsniui. Jei dantenos jau stipriai paraudusios, kraujuoja ar šuniui skauda, prieš pradedant valyti dantis reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Taip pat svarbu periodiškai patikrinti šuns burną ir atkreipti dėmesį į nemalonų kvapą, paraudusias dantenas, klibančius ar pažeistus dantis bei pasikeitusį kramtymą.

Atvykus į kliniką įvertinama šuns burnos ertmė, dantenos, dantys ir matomi pakitimai. Atsižvelgiant į burnos būklę, gali būti rekomenduojamas profesionalus dantų valymas, dantų rentgeno tyrimas ar kitas reikalingas gydymas.

Jei nustatoma pažeistų, klibančių ar skausmą keliančių dantų, įvertinama, ar juos galima išsaugoti, ar reikalingas pašalinimas.

Gydymo planas sudaromas individualiai, nes svarbu įvertinti ne tik matomus dantų akmenis, bet ir dantenas, kiekvieno danties bei po dantenomis esančių audinių būklę.