Jei šuo pradėjo gausiai seilėtis, tai nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Kai kurių veislių šunims gausesnis seilėtekis yra įprastas, o kartais seilių padaugėja laukiant maisto, susijaudinus ar keliaujant automobiliu. Tačiau jei anksčiau šuo beveik nesiseilėjo, o dabar seilės nuolat teka iš burnos, svarbu išsiaiškinti, kas pasikeitė. Padidėjusį seilėtekį gali sukelti dantų ir dantenų ligos, pykinimas, burnoje įstrigęs svetimkūnis, apsinuodijimas ar kiti sveikatos sutrikimai. Ypač svarbu nedelsti, jei seilėtekis prasidėjo staiga, šuo sunkiai ryja, vemia, jaučia skausmą ar tampa vangus.
Kačių dantenų uždegimas, dar vadinamas gingivitu, yra dažna burnos ertmės problema, kurią šeimininkai ne visada pastebi laiku. Iš pradžių katės dantenos gali būti tik šiek tiek paraudusios, tačiau uždegimui stiprėjant atsiranda patinimas, jautrumas, kraujavimas ir skausmas. Dažniausia gingivito priežastis – ant dantų besikaupiančios bakterinės apnašos. Tačiau dantenų uždegimas gali būti susijęs ir su kitomis burnos ertmės ar bendromis sveikatos problemomis. Nors ankstyvos stadijos gingivitas dažnai yra sėkmingai gydomas, uždegimas gali kartotis, o negydomas – progresuoti ir ilgainiui prisidėti prie periodontito išsivystymo. Todėl svarbu laiku pastebėti pirmuosius požymius, užtikrinti tinkamą katės burnos higieną ir reguliariai tikrinti jos dantų būklę pas veterinarijos gydytoją.
Katės dantų priežiūra svarbi ne tik dėl gaivesnio burnos kvapo ar gražiau atrodančių dantų. Ant dantų nuolat kaupiasi apnašos, kurios ilgainiui gali prisidėti prie dantenų uždegimo ir periodonto ligos. Problema ta, kad katės burnos skausmą dažnai slepia – net turėdamos skaudantį dantį jos gali toliau ėsti ir iš pirmo žvilgsnio elgtis įprastai. Reguliarus dantų valymas namuose padeda mažinti apnašų kaupimąsi, tačiau svarbu žinoti ir jo ribas. Jei jau susidarė dantų akmenų, dantenos kraujuoja ar katei skauda burną, vien šepetėlio nebepakaks. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų įvertinti dantų ir dantenų būklę.
Pastebėjus klibantį katės dantį ar radus jį iškritusį, kyla natūralus klausimas – gal tai tiesiog normalu? Jei kalbame apie suaugusią katę, ne. Sveiki nuolatiniai dantys savaime neiškrenta. Dantis gali pradėti klibėti dėl periodonto ligos, rezorbcijos, traumos ar kitų burnos ertmės problemų. Katės geba gana ilgai slėpti burnos skausmą. Net turėdamos stipriai pažeistą dantį jos gali toliau ėsti ir iš pirmo žvilgsnio elgtis įprastai. Todėl iškritęs dantis nėra vien atskiro danties problema – verta patikrinti visą burną ir įsitikinti, kokia yra likusių dantų bei dantenų būklė.
Šuns dantenų paraudimas, kraujavimas ar nemalonus kvapas iš burnos nėra tik estetinė problema. Tai gali būti pirmieji dantenų uždegimo – gingivito – požymiai. Dažniausiai uždegimas prasideda dėl ant dantų besikaupiančių apnašų, kuriose dauginasi bakterijos. Pradinėje stadijoje pakitimai gali būti nedideli, todėl juos lengva pražiūrėti. Tačiau ilgainiui negydomas uždegimas gali progresuoti ir pažeisti gilesnius dantį supančius audinius. Dėl to verta atkreipti dėmesį ne tik į matomus dantų akmenis, bet ir į dantenų būklę bei pasikeitusį šuns elgesį.
Reguliari šuns dantų priežiūra padeda mažinti apnašų kaupimąsi ir išsaugoti sveikas dantenas bei dantis. Vis dėlto burnos higiena dažnai pradedama rūpintis tik tada, kai atsiranda nemalonus kvapas, matomi dantų akmenys ar parausta dantenos. Tuomet vien priežiūros namuose gali nebepakakti. Geriausia šunį prie dantų valymo pratinti dar tada, kai burna sveika. Svarbu tai daryti palaipsniui ir reguliariai – tinkamai suformuotas įprotis palengvina burnos priežiūrą visą šuns gyvenimą.
Suaugusio šuns dantys neturėtų iškristi savaime. Jei dantis pradėjo klibėti ar jau iškrito, dažniausiai tai reiškia, kad yra pažeistas pats dantis arba jį laikantys audiniai. Viena dažniausių priežasčių – pažengusi periodonto liga, tačiau danties galima netekti ir dėl traumos ar kitų burnos ertmės problemų. Net jei iškritus dantukui šuo atrodo gerai ir toliau normaliai ėda, burnos būklę verta patikrinti. Matomas iškritęs dantis gali būti tik viena problemos dalis, o pakitimų gali būti ir aplink kitus dantis.
Šunų dantų ligos dažnai vystosi palaipsniui, todėl pirmuosius požymius lengva praleisti. Nemalonus kvapas iš burnos, paraudusios dantenos, susikaupę dantų akmenys ar pasikeitęs kramtymas gali atrodyti kaip nedideli pokyčiai, tačiau kartais jie rodo jau prasidėjusią dantų ar dantenų ligą. Šunys ne visada aiškiai parodo burnos skausmą ir gali toliau ėsti net turėdami skausmingą dantį. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į apetitą, bet ir į tai, kaip šuo ėda, kaip atrodo jo dantys bei dantenos ir ar nepasikeitė elgesys.
Katės dantų ir burnos ligos ne visada pastebimos iš karto. Net ir jausdama skausmą katė gali toliau ėsti, todėl pirmieji požymiai kartais būna gana subtilūs – pasikeitęs kramtymas, nemalonus kvapas iš burnos, gausesnis seilėtekis ar nenoras ėsti kietą maistą. Katėms gali pasireikšti dantenų uždegimas, periodonto liga, dantų rezorbcija, stomatitas, dantų lūžiai ir kitos problemos. Dalis pažeidimų slepiasi po dantenomis ir iš išorės beveik nematomi, todėl tiksliai įvertinti burnos būklę galima tik atlikus išsamią apžiūrą ir, kai reikia, papildomus tyrimus.
Dauguma šunų burnos problemų neprasideda staiga – jos vystosi palaipsniui, dažniausiai dėl nepakankamos kasdienės priežiūros. Būtent todėl šunų dantų higiena nėra tik papildoma priežiūros dalis, o būtinas įprotis, kuris padeda išvengti skausmingų ir brangių gydymo procedūrų ateityje. Dantų kasdienė priežiūra ir reguliariai atliekama profesionali burnos higiena leidžia ne tik išlaikyti sveikus dantis, bet ir apsaugo visą organizmą nuo uždegiminių procesų.