Kačių dantų kritimas: kodėl katei kliba arba iškrenta dantys?

Kačiukams pieninių dantų kritimas yra natūrali augimo dalis. Augant juos pakeičia nuolatiniai dantys, todėl šiuo laikotarpiu galite rasti mažą iškritusį dantuką. Tiesa, šeimininkai juos pastebi ne visada.

Keičiantis dantims kačiukas gali daugiau graužti, norėti kramtyti įvairius daiktus. Tai savaime nėra priežastis nerimauti.

Atkreipti dėmesį reikėtų tuomet, jei pieninis dantis vis dar laikosi, nors šalia jau išdygo nuolatinis, arba pastebite skausmą, ryškų dantenų patinimą ar kitus neįprastus pokyčius.

Suaugusiai katei nuolatinio danties iškritimas nėra normalus reiškinys. Amžius taip pat nėra priežastis, dėl kurios sveiki dantys turėtų tiesiog pradėti kristi.

Jei dantis iškrito, vadinasi, buvo pažeistas pats dantis arba jį laikantys audiniai. Kartais šeimininkui atrodo, kad tai nutiko staiga, nors burnos liga galėjo vystytis gerokai ilgiau.

Net jei katė po danties iškritimo jaučiasi gerai, verta išsiaiškinti priežastį ir patikrinti likusius dantis.

Sveikas nuolatinis dantis turi tvirtai laikytis savo vietoje. Jei jis juda, viena iš galimų priežasčių – pažeisti dantį laikantys audiniai.

Taip gali nutikti progresuojant periodonto ligai. Dantis taip pat gali tapti paslankus dėl traumos, rezorbcijos ar kitų pažeidimų.

Klibančio danties nereikėtų bandyti ištraukti namuose, net jei atrodo, kad jis laikosi vos vos. Katė gali jausti skausmą, o po dantenomis likusi danties dalis ar kiti pakitimai iš išorės gali būti nematomi.

Periodonto liga neatsiranda per vieną dieną. Iš pradžių prie dantenų besikaupiančios apnašos skatina uždegimą. Ligai progresuojant pažeidžiamos ne tik dantenos, bet ir gilesni dantį laikantys audiniai.

Ilgainiui dantis praranda atramą, todėl gali pradėti klibėti. Pažengus ligai jis gali ir iškristi.

Problema ta, kad katė nebūtinai parodys, jog jai skauda. Dėl to šeimininkas kartais pirmą kartą apie pažengusią burnos ligą sužino tik pastebėjęs labai klibantį ar jau iškritusį dantį.

Dantų rezorbcija yra dažna kačių dantų liga. Jos metu palaipsniui ardomi danties audiniai, o pats procesas gali būti skausmingas.

Pažeidimas ne visada prasideda lengvai matomoje danties vietoje. Dalis jo gali slėptis po dantenomis, todėl iš pirmo žvilgsnio dantis gali atrodyti visai neblogai. Ligai progresuojant jo struktūra silpnėja, matoma danties dalis gali būti pažeista ar nulūžti.

Būtent todėl įtariant rezorbciją svarbu įvertinti ne tik tai, ką galima pamatyti apžiūrint burną, bet ir po dantenomis esančias danties dalis.

Ne visada pirmasis pastebimas požymis yra pats klibantis dantis. Anksčiau gali atsirasti nemalonus kvapas iš burnos, parausti ar pradėti kraujuoti dantenos, padidėti seilėtekis.

Gali pasikeisti ir katės elgesys prie maisto dubenėlio. Ji gali:

· ėsti lėčiau nei anksčiau;

· vengti sauso ar kietesnio maisto;

· kramtyti viena burnos puse;

· išmesti maistą iš burnos;

· prieiti prie maisto, bet po kelių kąsnių atsitraukti;

· nenorėti, kad būtų liečiamas snukis.

Vis dėlto šių požymių gali ir nebūti. Kai kurios katės normaliai ėda net turėdamos skausmingų dantų problemų.

Staiga pasikeitęs kramtymas gali būti vienas iš burnos skausmo požymių. Jei skauda vieną dantį ar tam tikrą burnos vietą, katė gali instinktyviai stengtis jos nenaudoti.

Dėl tos pačios priežasties anksčiau sausą pašarą noriai ėdusi katė gali pradėti rinktis minkštą maistą. Kartais ji atrodo alkana, prieina prie dubenėlio, tačiau pradėjusi ėsti sustoja.

Tokio elgesio nereikėtų iš karto laikyti išrankumu, ypač jei jis atsirado netikėtai.

Jei radote iškritusį dantį, jo neišmeskite – galite pasiimti į veterinarijos kliniką. Tačiau svarbiausia yra ne pats rastas dantis, o priežastis, dėl kurios katė jo neteko.

Nereikėtų bandyti savarankiškai judinti kitų dantų ir tikrinti, ar jie taip pat kliba. Jei katei skauda, toks tikrinimas jai bus nemalonus.

Iki apžiūros stebėkite, ar katė ėda, ar nėra kraujavimo, ryškaus patinimo, gausaus seilėtekio ar kitų skausmo požymių.

Jei danties netekimą sukėlė periodonto liga ar kita burnos problema, pakitimų gali būti ne tik vienoje vietoje. Greta esantys ar net išoriškai visai normaliai atrodantys dantys taip pat gali būti pažeisti.

Todėl apžiūrėti tik tuščią vietą, kurioje anksčiau buvo dantis, nepakanka. Reikia įvertinti dantenas, likusius dantis ir, kai yra indikacijų, po dantenomis esančias jų dalis.

Taip galima pastebėti problemas dar prieš prarandant kitus dantis.

Didelė danties dalis yra nematoma – jo šaknis yra po dantenomis ir žandikaulio kaule. Todėl iš išorės matoma danties dalis ne visada parodo tikrąją jo būklę.

Pavyzdžiui, po dantenomis gali būti rezorbcinių pažeidimų, šaknies ar aplinkinio kaulo pakitimų. Paprastos burnos apžiūros metu jų pamatyti neįmanoma.

Dėl šios priežasties kai kurioms katėms reikalingas dantų rentgeno tyrimas.

Dantų rentgeno nuotraukose galima įvertinti tai, ko nematyti žiūrint į katės burną – dantų šaknis ir aplinkinį žandikaulio kaulą.

Tai ypač svarbu įtariant dantų rezorbciją, vertinant klibantį ar nulūžusį dantį ir sprendžiant, kokio gydymo jam reikia.

Rentgeno tyrimas taip pat padeda patikrinti, ar po dantenomis neliko danties ar jo šaknies dalių, ir tiksliau suplanuoti gydymą.

Tai priklauso nuo priežasties ir nuo to, kiek dantis bei jį laikantys audiniai yra pažeisti. Ne kiekvieną klibantį dantį būtina šalinti, tačiau stipriai pažeisto danties išsaugoti gali būti nebeįmanoma.

Veterinarijos gydytojas vertina ne tik danties paslankumą, bet ir dantenas, jo šaknį, aplinkinį kaulą bei kitus pakitimus.

Jei dantis katei kelia skausmą ir jo išsaugoti nebegalima, gali būti rekomenduojamas pašalinimas.

Pirmiausia svarbu pasirūpinti jau esamomis burnos problemomis. Jei yra dantenų uždegimas, dantų akmenų, klibančių ar pažeistų dantų, vien priežiūros namuose nepakaks.

Po gydymo svarbi reguliari burnos higiena. Jei katė leidžiasi, dantų valymas gyvūnams skirta pasta padeda mažinti minkštų apnašų kaupimąsi.

Taip pat verta reguliariai stebėti, ar neatsirado nemalonaus kvapo, dantenų paraudimo, pasikeitusio kramtymo ar kitų požymių. Ne visų dantų ligų galima išvengti – pavyzdžiui, dantų rezorbcijos priežiūra namuose neapsaugo, todėl svarbios ir periodinės burnos patikros.

Atvykus pirmiausia įvertinama katės burnos ertmė, dantenos, klibantys ar pažeisti dantys ir kiti matomi pakitimai.

Kai reikia išsamiau įvertinti dantų šaknis bei po dantenomis esančius audinius, gali būti atliekamas dantų rentgeno tyrimas. Pagal apžiūros ir tyrimų rezultatus sprendžiama, kuriuos dantis galima išsaugoti, o kuriuos dėl stipraus pažeidimo ar skausmo rekomenduojama pašalinti.

Svarbu įvertinti visą burną, o ne tik tą dantį, dėl kurio katė buvo atvežta į kliniką. Taip galima pastebėti ir kitus pakitimus, kurie dar nėra akivaizdūs šeimininkui.