Kačių dantų ligos: dažniausios burnos problemos ir kaip jas atpažinti

Katėms dažnai nustatomas dantenų uždegimas – gingivitas, taip pat periodonto liga, pažeidžianti dantį laikančius audinius. Kita katėms būdinga problema – dantų rezorbcija, kai palaipsniui ardomi danties audiniai.

Taip pat pasitaiko stomatitas, nulūžę ar kitaip pažeisti dantys bei kitos skausmingos burnos ertmės problemos.

Šių ligų požymiai gali būti panašūs, todėl vien pagal tai, kaip atrodo katės dantys ar dantenos, ne visada galima nustatyti tikslią problemą.

Gingivitas yra dantenų uždegimas. Vienas pirmųjų jo požymių – paraudusi dantenų linija ties dantimis. Dantenos taip pat gali būti patinusios, jautrios ar kraujuoti.

Dažna gingivito priežastis – ant dantų besikaupiančios apnašos, kuriose dauginasi bakterijos. Jei uždegimas ilgai tęsiasi, gali būti pažeidžiami ir gilesni dantį supantys audiniai.

Todėl nuolatinio dantenų paraudimo ar kraujavimo nereikėtų laikyti nereikšmingu pokyčiu.

Periodontitas yra pažengusi periodonto liga, kai uždegimas apima ne tik dantenas, bet ir gilesnius dantį supančius bei laikančius audinius.

Ligai progresuojant gali nykti dantį laikantys audiniai ir aplinkinis kaulas. Dantys gali pradėti klibėti, o stipriai pažeistų dantų gali nepavykti išsaugoti.

Dalis šių pakitimų vyksta po dantenomis, todėl burnos būklė gali būti rimtesnė, nei atrodo vien pažvelgus į dantis.

Dantų rezorbcija – dažna ir skausminga kačių dantų liga, kurios metu palaipsniui ardomi danties audiniai. Pažeidimas gali prasidėti tokioje danties vietoje, kurios apžiūrint burną iš karto nematyti.

Ligai progresuojant gali būti pažeista ir matoma danties dalis. Katė gali pradėti kitaip kramtyti, vengti kieto maisto ar rodyti kitus burnos skausmo požymius.

Kadangi dalis rezorbcinių pažeidimų slepiasi po dantenomis, juos įvertinant svarbus dantų rentgeno tyrimas.

Gingivito atveju uždegimas pirmiausia apima dantenas. Stomatitas yra platesnis burnos gleivinės uždegimas, kuris gali būti labai skausmingas ir apimti didesnę burnos ertmės dalį.

Stomatitu serganti katė gali sunkiai ėsti, gausiai seilėtis, vengti maisto, nors yra alkana, arba stipriai reaguoti bandant paliesti burnos sritį.

Kadangi tai nėra tas pats, kas paprastas dantenų paraudimas, gydymo planas sudaromas įvertinus uždegimo pobūdį ir visos burnos būklę.

Sveikas nuolatinis katės dantis neturėtų klibėti. Danties paslankumas gali būti susijęs su pažengusia periodonto liga, trauma ar kitais dantį laikančių audinių pažeidimais.

Nulūžęs dantis taip pat gali būti skausmingas, ypač jei pažeidžiami gilesni jo audiniai. O vienas nuo kitų aiškiai spalva besiskiriantis ar patamsėjęs dantis gali rodyti ankstesnį pažeidimą.

Pastebėjus tokius pokyčius reikėtų įvertinti ne tik konkretų dantį, bet ir visą katės burnos ertmę.

Matoma tik dalis danties. Jo šaknis ir aplinkiniai audiniai yra po dantenomis, todėl ne visi pažeidimai pastebimi paprastos burnos apžiūros metu.

Dantis iš išorės gali atrodyti neblogai, nors jo šaknies srityje ar po dantenomis jau yra skausmingų pakitimų. Tai ypač svarbu vertinant dantų rezorbciją ir kitas paslėptas problemas.

Todėl vien graži matoma dantų dalis dar nepatvirtina, kad visi dantys yra sveiki.

Burnos skausmą jaučianti katė nebūtinai nustoja ėsti. Dažnai pirmiausia pasikeičia pats ėdimas.

Katė gali pradėti ėsti lėčiau, rinktis minkštesnį maistą, kramtyti viena puse, mėtyti maistą iš burnos arba prieiti prie dubenėlio ir netrukus atsitraukti. Gali padidėti seilėtekis, katė gali dažniau liesti snukį letena ar nenorėti, kad būtų liečiama galva.

Kai kurios katės tampa tylesnės, irzlesnės, mažiau prausiasi ar dažniau slepiasi. Tokie elgesio pokyčiai taip pat gali būti susiję su skausmu.

Nuolat stiprus nemalonus kvapas iš katės burnos nėra laikomas normaliu. Jis gali būti susijęs su dantų apnašomis, akmenimis, dantenų uždegimu, periodonto liga ar kitomis burnos problemomis.

Jei kartu pastebite paraudusias dantenas, gausesnį seilėtekį, pasikeitusį ėdimą ar kitus burnos pakitimus, katę reikėtų parodyti veterinarijos gydytojui.

Vien priemonėmis, skirtomis burnos kvapui sumažinti, pagrindinės dantų ligos išspręsti nepavyks.

Didelė danties dalis yra po dantenomis, todėl jos neįmanoma tinkamai įvertinti vien apžiūrint burną. Dantų rentgenas leidžia pamatyti dantų šaknis ir aplinkinį žandikaulio kaulą.

Tyrimas padeda nustatyti pažeidimus, kurių iš išorės nematyti, ir įvertinti tikrąją konkretaus danties būklę. Tai ypač svarbu diagnozuojant dantų rezorbciją ir planuojant pažeistų dantų gydymą.

Gydymas priklauso nuo nustatytos ligos ir jos išplitimo. Vienais atvejais gali pakakti profesionalios burnos higienos ir tolesnės priežiūros, kitais – pažeistus ar skausmingus dantis gali tekti gydyti arba pašalinti.

Esant dantų rezorbcijai, pažengusiai periodonto ligai ar kitoms gilesnius audinius pažeidžiančioms problemoms vien apnašų ir dantų akmenų pašalinimo nepakanka.

Todėl gydymo planas sudaromas tik įvertinus ne tik dantų išvaizdą, bet ir jų šaknis, dantenas bei kitus burnos audinius.

Burnos priežiūra veiksmingiausia tada, kai pradedama dar esant sveikoms dantenoms ir dantims. Jei katė leidžiasi, reguliarus dantų valymas gyvūnams skirtomis priemonėmis padeda mažinti minkštų apnašų kaupimąsi.

Svarbu reguliariai atkreipti dėmesį ir į katės elgesį bei burnos būklę. Paraudusios dantenos, nemalonus kvapas, pasikeitęs kramtymas ar seilėtekis yra priežastis burną patikrinti atidžiau.

Ne visų kačių dantų ligų galima išvengti vien priežiūra namuose. Pavyzdžiui, dantų rezorbcija gali išsivystyti ir prižiūrint dantis, todėl svarbios ir periodinės veterinarinės patikros.

Atvykus į kliniką įvertinama katės burnos ertmė, dantenos, matomi dantys ir kiti pakitimai. Atsižvelgiant į burnos būklę, gali būti rekomenduojama profesionali burnos higiena, dantų rentgeno tyrimas ar kitas reikalingas gydymas.

Jei nustatomi skausmingi, klibantys, rezorbcijos pažeisti ar kitaip stipriai pakitę dantys, įvertinama, kokio gydymo jiems reikia ir ar juos galima išsaugoti.

Svarbu vertinti ne tik matomus dantų akmenis. Išsamesnis burnos ištyrimas padeda aptikti ir po dantenomis esančias problemas, kurios katei gali kelti skausmą.