Sveikos katės akims paprastai nereikia sudėtingos kasdienės priežiūros. Nedidelį kiekį išskyrų, susikaupusių akių kampučiuose, galima švelniai nuvalyti, tačiau nuolat ašarojančių ar gausiai išskyras kaupiančių akių nereikėtų laikyti vien higienos klausimu. Svarbu ne tik tinkamai nuvalyti katės akis, bet ir pastebėti, kada jų išvaizda pasikeičia. Paraudimas, patinimas, tirštos išskyros, akies primerkimas, akies drumstumas gali rodyti, kad katei reikia ne dažnesnio valymo, o veterinarijos gydytojo apžiūros.
Jei šuo vemia geltonomis putomis ar geltonu skysčiu, dažniausiai tai būna tulžis. Ji gali pasirodyti tada, kai skrandis tuščias, tačiau vien iš vėmalų spalvos neįmanoma nustatyti, kodėl šuo vemia. Jei šuo išvėmė vieną kartą, išlieka žvalus ir jaučiasi įprastai, dažnai galima trumpai jį stebėti. Tačiau jei vėmimas kartojasi, šuo tampa vangus, negeria vandens, viduriuoja ar skausmingas pilvas, reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Šunų judėjimas yra vienas svarbiausių jų sveikatos rodiklių. Net ir nedideli pakitimai – vangumas, nenoras bėgioti ar sunkesnis atsistojimas – gali būti pirmieji signalai, kad vystosi ortopedinės sąnarių ligos, tokios kaip osteoartritas. Šios problemos dažnai progresuoja nepastebimai, todėl šeimininkai jas įvertina tik tada, kai šuo pradeda šlubuoti ar aiškiai vengti judėjimo. Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus tinkamą gydymą, galima ne tik sumažinti diskomfortą, bet ir išlaikyti gerą šuns gyvenimo kokybę.