Jei šuo pradėjo gausiai seilėtis, tai nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Kai kurių veislių šunims gausesnis seilėtekis yra įprastas, o kartais seilių padaugėja laukiant maisto, susijaudinus ar keliaujant automobiliu. Tačiau jei anksčiau šuo beveik nesiseilėjo, o dabar seilės nuolat teka iš burnos, svarbu išsiaiškinti, kas pasikeitė. Padidėjusį seilėtekį gali sukelti dantų ir dantenų ligos, pykinimas, burnoje įstrigęs svetimkūnis, apsinuodijimas ar kiti sveikatos sutrikimai. Ypač svarbu nedelsti, jei seilėtekis prasidėjo staiga, šuo sunkiai ryja, vemia, jaučia skausmą ar tampa vangus.
Sveikos katės akims paprastai nereikia sudėtingos kasdienės priežiūros. Nedidelį kiekį išskyrų, susikaupusių akių kampučiuose, galima švelniai nuvalyti, tačiau nuolat ašarojančių ar gausiai išskyras kaupiančių akių nereikėtų laikyti vien higienos klausimu. Svarbu ne tik tinkamai nuvalyti katės akis, bet ir pastebėti, kada jų išvaizda pasikeičia. Paraudimas, patinimas, tirštos išskyros, akies primerkimas, akies drumstumas gali rodyti, kad katei reikia ne dažnesnio valymo, o veterinarijos gydytojo apžiūros.
Kai augintinis staiga pasijunta blogai, šeimininkui dažnai kyla klausimas – ar dar galima palaukti ir stebėti jo savijautą, ar reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją? Ne visada lengva suprasti, kurie simptomai pavojingi, ypač kai gyvūnas negali parodyti, kur ir ką jam skauda. Skubi veterinarinė pagalba reikalinga, kai augintiniui sunku kvėpuoti, jis praranda sąmonę, stipriai kraujuoja, negali pasišlapinti, patiria rimtą traumą arba jo būklė sparčiai blogėja. Tokiais atvejais svarbiausia ne bandyti patiems nustatyti ligą, o kuo greičiau pasirūpinti, kad gyvūnas gautų reikiamą pagalbą.
Pastebėjus kraują šuns išmatose, natūralu sunerimti. Kartais tai gali būti nedidelio žarnyno sudirginimo požymis, tačiau kraujingas viduriavimas gali būti susijęs ir su rimtomis virškinimo sistemos ligomis, infekcijomis, apsinuodijimu ar kitais sveikatos sutrikimais. Jei šuo viduriuoja su krauju, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kraujo kiekį ar spalvą, bet ir į bendrą augintinio savijautą. Ar šuo išlieka aktyvus? Ar geria vandenį? Ar kartu vemia, atsisako maisto, jaučia pilvo skausmą? Kraujas šuns išmatose nėra normalus reiškinys, todėl jį pastebėjus reikėtų būtinai kreiptis į veterinarijos gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei viduriavimas gausus, kartojasi, šuo vemia, tampa vangus arba jo būklė greitai blogėja.
Jei katė ar katinas staiga pradėjo sunkiai valdyti galines kojas, jas velka, svirduliuoja ar visai negali atsistoti, ilgai stebėti namuose nereikėtų. Staigus galinių kojų silpnumas gali būti rimtos sveikatos problemos požymis, todėl svarbu kuo greičiau įvertinti gyvūno būklę. Tokį sutrikimą gali sukelti trauma, stuburo ar nervų sistemos pažeidimas, stiprus skausmas, kai kurios vidaus organų ligos ar sutrikusi kraujotaka. Ypač svarbu nedelsti, jei katės būklė pablogėjo staiga, ji stipriai kenčia, galinės letenos tapo šaltos arba pasunkėjo kvėpavimas.
Jei šuo vemia geltonomis putomis ar geltonu skysčiu, dažniausiai tai būna tulžis. Ji gali pasirodyti tada, kai skrandis tuščias, tačiau vien iš vėmalų spalvos neįmanoma nustatyti, kodėl šuo vemia. Jei šuo išvėmė vieną kartą, išlieka žvalus ir jaučiasi įprastai, dažnai galima trumpai jį stebėti. Tačiau jei vėmimas kartojasi, šuo tampa vangus, negeria vandens, viduriuoja ar skausmingas pilvas, reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Jei šuniui įgėlė bitė, vapsva ar širšė, dažniausiai pirmiausia pastebėsite skausmingą ar patinusią vietą. Daugeliu atvejų reakcija būna nestipri, tačiau kartais tinimas gali greitai didėti ir išsivystyti stipri alerginė reakcija. Ypač svarbu nedelsti, jei įgelta į burną ar kaklą, įgėlimų buvo daug arba šuo staiga pradėjo vemti, silpti, griūti ar jam pasidarė sunku kvėpuoti.
Jei šuo prarijo kojinę, žaislo dalį, kaulą, akmenį, plastiko gabalą ar kitą nevalgomą daiktą, ne visada galima tiesiog laukti, kol jis pasišalins savaime. Kai kurie nedideli ir aptakūs daiktai gali praeiti per virškinamąjį traktą, tačiau kiti gali įstrigti, užkimšti žarnyną ar pažeisti jo sienelę. Rizika priklauso nuo to, ką šuo prarijo, kokio dydžio ir formos yra daiktas bei kaip tuo metu jaučiasi pats šuo.
Žaizdos – dažna priežastis dėl kurių katės patenka į veterinarijos kliniką. Net ir naminės katės susižeidžia dažniau, nei šeimininkai pastebi – tankus kailis dažnai slepia žaizdas, o katės instinktyviai slepia skausmą. Todėl reguliari augintinio apžiūra ir gebėjimas atpažinti žaizdos rimtumo požymius yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas katės šeimininkas.
Šunys yra aktyvūs ir smalsūs gyvūnai, todėl įvairūs sužeidimai – nuo paviršinių įbrėžimų iki gilesnių traumų – yra dažna problema. Šuns žaizdos gali atrodyti nereikšmingos, tačiau net ir nedidelis odos pažeidimas gali komplikuotis infekcija, jei nėra tinkamai prižiūrimas. Būtent todėl svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kada galima stebėti namuose, o kada būtina nedelsti ir kreiptis į veterinarą.
Šuns kosulys – dažna priežastis, dėl kurios šeimininkai kreipiasi į veterinarijos kliniką. Kosulys gali reikšti tiek lengvą dirginimą, tiek rimtesnę kvėpavimo takų ar širdies ligą. „HAČIKO“ gyvūnų klinika dalijasi svarbiausia informacija, kaip atpažinti šuns kosulio priežastis, kada verta susirūpinti ir kokių veiksmų imtis.
Viduriavimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šunų šeimininkai kreipiasi į veterinarijos gydytoją. Nors daugeliu atvejų šuo viduriuoja dėl paprasto virškinimo sutrikimo, kai kuriais atvejais tai gali būti rimtesnės sveikatos problemos požymis. Kada sunerimti, ką daryti ir kaip padėti augintiniui – atsako „HAČIKO“ gyvūnų klinikos specialistai.
Jei šuo praleido vieną maitinimą, tai dar nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Apetitas gali trumpam sumažėti dėl streso, pasikeitusios aplinkos, naujo pašaro ar kitų gana paprastų priežasčių. Tačiau staiga dingęs arba ilgiau negrįžtantis apetitas gali būti vienas pirmųjų ženklų, kad šuo blogai jaučiasi. Vertinant situaciją svarbu ne tik tai, kiek laiko šuo neėda. Reikėtų stebėti, ar jis laka vandenį, išlieka aktyvus, nevemia, neviduriuoja, nejaučia skausmo ir neturi kitų neįprastų simptomų. Apetito praradimą gali sukelti virškinimo sutrikimai, burnos ir dantų skausmas, infekcijos, prarytas svetimkūnis, vidaus organų ligos ar kitos sveikatos problemos.
Kai augintinis tampa neįprastai ramus, mažiau žaidžia, nenori eiti į lauką ar net nesidomi maistu – tai signalas, kurio jokiu būdu negalima ignoruoti. Šuns vangumas gali būti pirmasis požymis, jog organizme vyksta sutrikimai. Šiame straipsnyje paaiškinsime galimas priežastis, kada verta sunerimti ir kaip padėti savo keturkojui draugui.
Katės vėmimas – dažna problema, su kuria susiduria daugelis augintinių šeimininkų. Nors vienkartinis vėmimas gali būti nepavojingas, kartojantis ar gausus vėmimas signalizuoja apie rimtesnes sveikatos problemas, kurios reikalauja skubios veterinarinės pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias vėmimo priežastis, simptomus, diagnostikos būdus ir patarimus, kaip tinkamai pasirūpinti katės sveikata.