Katė sunkiai valdo galines kojas: ką tai gali reikšti ir kada skubėti?

Galinių kojų silpnumas ne visada pasireiškia vienodai. Vienos katės pradeda vaikščioti netvirtai, svirduliuoja ar slysta ant grindų, kitos velka galines letenas, sunkiau šokinėja arba nebegali užlipti ant anksčiau lengvai pasiekiamų vietų. Kartais pirmieji pokyčiai pastebimi katei bandant įlipti į kraiko dėžę ar atsistoti po poilsio.

Sunkesniais atvejais katė gali visai nebeatsistoti arba nebegalėti remtis viena ar abiem galinėmis kojomis.

Vis dėlto judėjimo sutrikimas ne visada reiškia tikrą raumenų silpnumą. Kartais katė vengia judėti dėl stipraus skausmo, todėl vien iš jos elgesio nustatyti priežasties neįmanoma.

Veterinarijos gydytojui svarbu žinoti, ar sutrikimas apima vieną, ar abi galines kojas, ar katė gali judinti uodegą, normaliai šlapinasi ir tuštinasi bei kaip greitai pasikeitė jos būklė.

Vertinant katės galinių kojų silpnumą, vienas svarbiausių klausimų – kaip greitai atsirado simptomai.

Staigus judėjimo sutrikimas gali būti susijęs su trauma, stuburo ar nervų sistemos pažeidimu arba kraujotakos sutrikimu. Jei katė dar prieš kelias minutes vaikščiojo įprastai, o dabar nebegali atsistoti ar remtis galinėmis kojomis, tai yra priežastis nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Jei judėjimas blogėjo palaipsniui, kelias savaites ar ilgiau, priežastis gali būti lėtinės sąnarių, stuburo, nervų sistemos ar kitos sveikatos problemos. Tokiu atveju šeimininkai dažnai pirmiausia pastebi, kad katė mažiau šokinėja, vengia aukštesnių vietų, lėčiau vaikšto ar daugiau laiko praleidžia gulėdama.

Tačiau net ir ilgiau besitęsiantis judėjimo sutrikimas gali staiga paūmėti. Jei katės būklė pastebimai pablogėjo, veterinarijos gydytojo apžiūros nereikėtų atidėlioti.

Katės galinių kojų silpnumą gali sukelti įvairios sveikatos problemos. Vienais atvejais sutrikimas susijęs su pačiomis galūnėmis, kitais – su stuburu, nervų sistema ar bendrą organizmo būklę veikiančia liga.

Galimos priežastys:

· Traumos. Kritimas iš aukščio, automobilio smūgis ar kitas sužeidimas gali pažeisti dubenį, stuburą, galūnes ar nervus.

· Stuburo ir nervų sistemos sutrikimai. Nervų ar nugaros smegenų pažeidimai gali sutrikdyti galinių kojų judesius ir koordinaciją.

· Sąnarių ligos ir stiprus skausmas. Dėl skausmo katė gali vengti remtis kojomis, sunkiau atsistoti ar nustoti šokinėti.

· Bendros organizmo ligos. Kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai, elektrolitų pusiausvyros pokyčiai, apsinuodijimai ar kitos ligos gali sukelti silpnumą.

· Kraujotakos sutrikimai. Sutrikus kraujo tekėjimui į galines kojas, katė gali staiga prarasti gebėjimą jomis remtis.

Viena iš ypač pavojingų priežasčių – aortos tromboembolija, kai kraujo krešulys užkemša kraujagyslę ir sutrikdo kraujotaką į galines kojas. Ši būklė neretai susijusi su širdies ligomis, kurios iki tol galėjo nesukelti aiškiai pastebimų simptomų.

Tokiu atveju katės būklė dažniausiai pablogėja labai staiga. Ji gali stipriai miaukti dėl skausmo, nebegalėti remtis viena ar abiem galinėmis kojomis, o letenos gali tapti pastebimai šaltesnės už priekines. Kartais kartu padažnėja ar pasunkėja kvėpavimas.

Tai gyvybei pavojinga būklė, kuriai reikalinga neatidėliotina veterinarinė pagalba.

Jei katė pradėjo sunkiai valdyti galines kojas, pirmiausia prisiminkite, kada pastebėjote pirmuosius simptomus ir ar jie atsirado staiga.

Pagalvokite, ar katė galėjo nukristi, būti prispausta, susimušti ar kitaip susižeisti. Veterinarijos gydytojui taip pat naudinga žinoti apie anksčiau nustatytas širdies, inkstų ar kitas ligas bei katės vartojamus vaistus.

Atkreipkite dėmesį, ar katė:

· gali atsistoti ir remtis galinėmis kojomis;

· jaučia stiprų skausmą ar neįprastai miaukia;

· normaliai kvėpuoja;

· valgo, geria ir nevemia;

· gali pasišlapinti ir pasituštinti;

· turi pastebimai šaltesnes galines letenas.

Ši informacija gali padėti veterinarijos gydytojui greičiau įvertinti situaciją.

Namuose nereikėtų stipriai lankstyti katės kojų, spausti letenų ar jų masažuoti. Jei judėjimo sutrikimą sukėlė trauma, kraujotakos problema ar stiprus skausmas, tokie veiksmai gali padidinti diskomfortą. Taip pat nereikėtų gaišti laiko savarankiškai tikrinant skausmo reakcijas ar bandant nustatyti diagnozę.

Skubi veterinarinė pagalba būtina, jei katė:

· staiga nebegali atsistoti;

· velka vieną ar abi galines kojas;

· stipriai miaukia ar kitaip rodo didelį skausmą;

· turi pastebimai šaltas galines letenas;

· sunkiai ar neįprastai greitai kvėpuoja;

· patyrė stiprią traumą;

· negali pasišlapinti;

· staiga tapo labai silpna arba jos būklė sparčiai blogėja.

Ypač pavojingas požymių derinys – staigus galinių kojų nejudrumas, stiprus skausmas ir šaltos letenos. Tai gali rodyti rimtą kraujotakos sutrikimą, todėl kiekviena uždelsta valanda gali būti svarbi.

Net jei katė neatrodo kenčianti, staiga atsiradęs ryškus galinių kojų silpnumas nėra simptomas, kurį reikėtų ilgai stebėti namuose.

Jei katė sunkiai valdo galines kojas, stenkitės ją kuo mažiau judinti. Saugiausia augintinį vežti stabilioje transportavimo dėžėje ant minkšto, neslidaus pagrindo.

Jei įtariate traumą, katę perkelkite itin atsargiai, stengdamiesi išlaikyti kuo stabilesnę kūno padėtį ir nesukinėti stuburo. Prireikus galima naudoti tvirtą, plokščią pagrindą, kad gyvūną būtų lengviau saugiai perkelti.

Transportavimo dėžę galima pridengti lengvu pledu ar rankšluosčiu, kad katė jaustųsi ramiau ir patirtų mažiau streso. Tik neuždenkite ventiliacijos angų ir pasirūpinkite, kad dėžėje laisvai cirkuliuotų oras. Jei katei sunku kvėpuoti, ypač svarbu užtikrinti gerą ventiliaciją ir jos neperkaitinti.

Neduokite katei žmonėms skirtų vaistų nuo skausmo ar kitų medikamentų be veterinarijos gydytojo nurodymo. Kai kurie žmonėms įprasti vaistai katėms gali būti pavojingi.

Jei įmanoma, prieš išvykdami paskambinkite į veterinarijos kliniką ir trumpai papasakokite, kas nutiko. Tačiau esant skubiai būklei nereikėtų gaišti laiko laukiant atsakymo telefonu.

Pirmiausia veterinarijos gydytojas įvertina bendrą katės būklę, kvėpavimą, širdies darbą, kūno temperatūrą ir skausmo požymius.

Toliau, atsižvelgiant į situaciją, vertinama galinių kojų kraujotaka, jų temperatūra, judesiai, refleksai ir kiti neurologiniai požymiai. Jei įtariama trauma, apžiūros metu ieškoma galimų kaulų, sąnarių ar stuburo pažeidimų.

Priklausomai nuo pirminės apžiūros rezultatų, gali būti atliekami kraujo tyrimai, rentgenas, echoskopija, širdies tyrimai ar išsamesnis nervų sistemos ir stuburo ištyrimas.

Ne kiekvienai katei reikalingi visi šie tyrimai. Jų pasirinkimas priklauso nuo simptomų, bendros būklės ir labiausiai tikėtinos sutrikimo priežasties.

Kadangi galinių kojų silpnumą gali sukelti labai skirtingos ligos, gydymas parenkamas tik įvertinus katės būklę ir nustačius galimą problemos priežastį.

HAČIKO veterinarijos klinikose pirmiausia įvertinama katės būklė ir nustatoma, ar jai reikalinga neatidėliotina pagalba. Ypatingas dėmesys skiriamas staiga atsiradusiam galinių kojų silpnumui, stipriam skausmui, kvėpavimo sutrikimams ir galimiems kraujotakos pokyčiams.

Atsižvelgiant į apžiūros rezultatus, parenkami reikalingi diagnostiniai tyrimai ir sudaromas individualus gydymo planas.

Priklausomai nuo nustatytos priežasties, gali būti taikomas nuskausminimas, infuzinė terapija, skiriami kiti medikamentai, rekomenduojamas judėjimo ribojimas, reabilitacija ar

chirurginis gydymas. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų specializuotų tyrimų ar gydymo kitoje veterinarijos įstaigoje.

Registruojantis vizitui naudinga iš karto pasakyti, kada prasidėjo judėjimo sutrikimas, ar katė dar gali atsistoti, ar galėjo patirti traumą ir ar galinės letenos nėra šaltos. Ši informacija padeda įvertinti atvejo skubumą ir organizuoti tinkamą pagalbą.

Galinių kojų silpnumo ištyrimo kaina priklauso nuo katės būklės ir tyrimų, kurių reikia sutrikimo priežasčiai nustatyti.

Vienais atvejais gali pakakti veterinarijos gydytojo apžiūros ir kraujo tyrimų, kitais prireikia rentgeno, echoskopijos, širdies ar išsamesnių neurologinių tyrimų.

Jei katės būklė sunki, papildomų išlaidų gali sudaryti skubi pagalba, būklės stabilizavimas ar tolesnis gydymas.

Tikslesnis ištyrimo ir gydymo planas bei numatomos išlaidos aptariamos įvertinus katės būklę.