Jei šuo retkarčiais pasikaso ar pakandžioja kailį, tai nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Tačiau jei augintinis nuolat kandžioja ar laižo tą pačią kūno vietą, dažnai kasosi arba tampa neramus, vertėtų atidžiau įvertinti jo savijautą. Toks elgesys gali būti niežėjimo, skausmo ar kito diskomforto požymis. Priežasčių gali būti įvairių – nuo blusų ir alergijų iki odos infekcijų, sužeidimų ar elgesio sutrikimų. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip dažnai šuo kandžioja save, bet ir į tai, kurią kūno vietą jis kandžioja bei kaip atrodo oda. Paraudimas, išretėjęs kailis, šašai ar šlapiuojančios žaizdelės gali padėti nustatyti galimą problemos priežastį.
Šuns kailis nuolat atsinaujina, todėl tam tikras plaukų slinkimas yra visiškai natūralus. Ypač daug kailio namuose galima pastebėti sezoninio šėrimosi metu. Tačiau ne kiekvienas kailio slinkimas yra normalus. Jei atsiranda išplikusių vietų, šuo intensyviai kasosi, oda parausta, pleiskanoja ar atsiranda šašų, reikėtų ieškoti priežasties. Kailio slinkimą gali lemti odos parazitai, alergija, infekcija, hormonų pokyčiai ar kitos sveikatos problemos. Daug ką gali pasakyti ir tai, kaip kailis slenka – tolygiai visame kūne ar tik tam tikrose vietose.
Žaizdos – dažna priežastis dėl kurių katės patenka į veterinarijos kliniką. Net ir naminės katės susižeidžia dažniau, nei šeimininkai pastebi – tankus kailis dažnai slepia žaizdas, o katės instinktyviai slepia skausmą. Todėl reguliari augintinio apžiūra ir gebėjimas atpažinti žaizdos rimtumo požymius yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas katės šeimininkas.
Šunys yra aktyvūs ir smalsūs gyvūnai, todėl įvairūs sužeidimai – nuo paviršinių įbrėžimų iki gilesnių traumų – yra dažna problema. Šuns žaizdos gali atrodyti nereikšmingos, tačiau net ir nedidelis odos pažeidimas gali komplikuotis infekcija, jei nėra tinkamai prižiūrimas. Būtent todėl svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kada galima stebėti namuose, o kada būtina nedelsti ir kreiptis į veterinarą.
Šunų odos problemos dažnai prasideda nuo, atrodytų, nereikšmingų požymių – lengvo niežėjimo, paraudimo ar dažnesnio laižymo. Tačiau jei šie simptomai kartojasi ar stiprėja, viena dažniausių priežasčių yra atopinis dermatitas šunims – lėtinė alerginė odos liga, kuri daro didelę įtaką augintinio savijautai ir gyvenimo kokybei. Tai ne laikina būklė, o ilgalaikė problema, kurią svarbu kuo anksčiau atpažinti ir tinkamai valdyti.
Šunų odos problemos dažnai prasideda nepastebimai – nedidelis plaukų išretėjimas, paraudimas ar lengvas niežulys gali atrodyti kaip laikinas sudirgimas. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji ženklai, kad išsibalansavo natūrali odos mikroflora ir suaktyvėjo parazitai. Viena dažniausių tokių būklių yra šunų poodinės erkutės, sukeliančios ligą, vadinamą demodekoze. Nors šie mikroorganizmai dažnai gyvena šuns odoje nepastebimai, tam tikromis sąlygomis jie ima sparčiai daugintis ir sukelia rimtus odos pažeidimus.