Šunų dantų priežiūra: kaip tinkamai prižiūrėti šuns dantis namuose?

Prie burnos priežiūros šunį geriausia pratinti nuo mažens. Šuniukui nebūtina iš karto kruopščiai valyti visų dantų – pradžioje svarbiau išmokyti ramiai priimti prisilietimus prie snukio, lūpų ir dantenų.

Pratinti galima ir suaugusį šunį. Tokiu atveju taip pat reikėtų neskubėti: pirmiausia leisti priprasti prie burnos lietimo, vėliau – prie šepetėlio ir tik tada pereiti prie reguliaraus valymo.

Jei šuniui jau skauda burną, dantenos kraujuoja ar yra stipriai paraudusios, prieš pradedant valyti dantis reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Geriausia šuns dantis valyti kasdien. Dantų apnašos formuojasi nuolat, todėl reguliarus jų pašalinimas yra veiksmingesnis nei retas valymas.

Jei kasdien valyti nepavyksta, verta siekti kuo didesnio reguliarumo, o ne apsiriboti dantų valymu tik tada, kai pastebimas nemalonus kvapas ar apnašos.

Svarbu suprasti ir tai, kad dantų šepetėlis padeda pašalinti minkštas apnašas, tačiau jau susiformavusių kietų dantų akmenų juo nuvalyti nepavyks.

Pratinti reikėtų palaipsniui, kad dantų valymas šuniui nekeltų baimės ar stipraus streso. Iš pradžių galima trumpai paliesti snukį ir pakelti lūpą, vėliau švelniai paliesti dantis bei dantenas.

Kai šuo ramiai priima šiuos veiksmus, galima pradėti naudoti dantų šepetėlį. Pirmosios procedūros turėtų būti trumpos – nebūtina iš karto išvalyti visų dantų.

Svarbiau reguliariai kartoti veiksmus ir leisti šuniui prie jų priprasti, nei bandyti viską padaryti per vieną kartą.

Šuniui reikėtų rinktis jo dydžiui pritaikytą dantų šepetėlį minkštais šereliais. Svarbu, kad juo būtų patogu pasiekti dantis ir dantenų kraštą.

Dantų pasta taip pat turi būti skirta šunims. Žmonėms skirtos dantų pastos naudoti nereikėtų, nes jos sudėtis nėra pritaikyta tam, kad šuo ją nurytų.

Jei sunku pasirinkti tinkamas priemones, galima pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Valant dantis nebūtina plačiai atverti šuns burnos. Dažniausiai pakanka atsargiai pakelti lūpą ir šepetėliu pasiekti išorinius dantų paviršius bei dantenų kraštą – vietą, kur kaupiasi apnašos.

Valykite švelniais judesiais, nespausdami dantenų. Jei šuo dar tik pratinasi, pradėkite nuo kelių lengvai pasiekiamų dantų ir procedūros laiką ilginkite palaipsniui.

Jei šuo rodo skausmą, dantenos stipriai kraujuoja ar neleidžia paliesti konkrečios burnos vietos, valymo per jėgą tęsti nereikėtų.

Šuns nereikėtų laikyti jėga ir bandyti bet kokia kaina išvalyti dantis. Taip galima sustiprinti jo baimę ir dar labiau apsunkinti burnos priežiūrą ateityje.

Geriau grįžti keliais žingsniais atgal ir pratinti palaipsniui – pradėti nuo trumpo snukio bei lūpų lietimo ir už ramų elgesį šunį paskatinti.

Jei šuo anksčiau leisdavo liesti burną, bet staiga pradėjo priešintis, reikėtų pagalvoti ir apie skausmą. Tokiu atveju verta patikrinti jo dantis ir dantenas veterinarijos klinikoje.

Įvairios burnos priežiūros priemonės gali papildyti kasdienę priežiūrą, tačiau jų nereikėtų automatiškai laikyti dantų valymo šepetėliu pakaitalu.

Dantų kramtalų, gelių, vandens priedų ir kitų priemonių paskirtis bei veiksmingumas skiriasi, todėl verta rinktis būtent šunims skirtus produktus ir atsižvelgti į veterinarijos gydytojo rekomendacijas.

Jei šuo turi dantų ar dantenų problemų, pirmiausia svarbu jas įvertinti. Papildomos priemonės neišspręs jau pažengusios burnos ligos.

Kramtymas šuniui yra natūralus elgesys, tačiau ne kiekvienas kramtomas daiktas yra saugus dantims. Labai kieti daiktai gali būti tokie tvirti, kad kramtant dantis nuskils ar nulūš.

Didesnė rizika kyla šunims, kurie kramto itin stipriai. Todėl renkantis žaislus ar kramtalus svarbu atsižvelgti ne tik į jų dydį, bet ir į kietumą.

Jei po kramtymo šuo staiga pradėjo vengti maisto, kramto tik viena puse arba pastebėjote nuskilusį ar nulūžusį dantį, burną turėtų apžiūrėti veterinarijos gydytojas.

Jei ant dantų matyti susiformavę dantų akmenys, dantenos yra paraudusios, patinusios ar kraujuoja, jaučiamas stiprus nemalonus kvapas arba šuo rodo burnos skausmo požymius, vien dantų valymo namuose gali nepakakti.

Į veterinarijos gydytoją verta kreiptis ir pastebėjus klibantį, nulūžusį, patamsėjusį ar kitaip pakitusį dantį.

Tokiais atvejais pirmiausia reikia įvertinti burnos būklę ir tik tada spręsti, kokios priežiūros ar gydymo reikia.

Ne. Dantų šepetėliu pašalinamos minkštos apnašos, tačiau sukietėjusių dantų akmenų įprastu valymu pašalinti nepavyks.

Taip pat nereikėtų bandyti jų nugramdyti ar atskelti įvairiais įrankiais namuose. Taip galima sužeisti dantenas ar pažeisti patį dantį, be to, neįvertinama tai, kas vyksta po dantenomis.

Jei dantų akmenų jau susikaupė, reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju dėl profesionalios burnos higienos.

Po profesionalaus dantų valymo svarbu neleisti apnašoms vėl greitai kauptis. Tam reikalinga reguliari burnos priežiūra namuose, kurios pagrindas – dantų valymas.

Kada pradėti ar atnaujinti valymą, priklauso nuo atliktos procedūros ir burnos būklės. Jei buvo šalinti dantys ar atliktas kitas gydymas, reikėtų laikytis veterinarijos gydytojo nurodymų.

Vėliau svarbu ne tik prižiūrėti dantis namuose, bet ir reguliariai įvertinti jų būklę. Profesionalus valymas neapsaugo nuo apnašų susidarymo visam laikui.

HAČIKO veterinarijos klinikose įvertinama šuns burnos, dantenų ir dantų būklė. Jei susikaupė dantų akmenų ar yra kitų burnos problemų, veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti profesionalią burnos higieną ar kitą reikalingą gydymą.

Svarbu įvertinti ne tik matomas apnašas ir akmenis. Jei kyla įtarimų dėl pažeistų dantų ar jų šaknų, gali prireikti išsamesnio ištyrimo.

Po procedūros veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti konkrečiam šuniui tinkamą burnos priežiūrą namuose, kad apnašos kauptųsi kuo lėčiau ir būtų lengviau išsaugoti sveikus dantis bei dantenas.