Požymiai, kad šuo turi kirminų: kaip atpažinti parazitus?

Ne. Šuo gali turėti žarnyno parazitų ir nejausti jokių akivaizdžių negalavimų. Tai ypač būdinga tuomet, kai parazitų nėra daug.

Požymiai dažniau išryškėja, kai užsikrėtimas didesnis arba šuns organizmas jautresnis. Tačiau vien tai, kad augintinis yra žvalus, gerai ėda ir normaliai tuštinasi, dar nereiškia, kad parazitų tikrai nėra.

Kirminų požymiai gali skirtis priklausomai nuo parazitų rūšies, jų kiekio, šuns amžiaus ir bendros sveikatos būklės.

Galimi simptomai:

· viduriavimas ar pakitusios išmatos;

· vėmimas;

· svorio kritimas;

· pakitęs apetitas;

· išsipūtęs pilvas, ypač šuniukams;

· prastesnė kailio būklė;

· vangumas;

· matomi kirminai ar jų dalys išmatose arba aplink išangę.

Šie simptomai nėra būdingi tik parazitams. Juos gali sukelti ir daugelis kitų sveikatos problemų, todėl vien pagal požymius nustatyti, kad šuo turi kirminų, negalima.

Kartais parazitus galima pastebėti plika akimi. Išmatose gali būti matomi kirminai ar atskiros jų dalys. Pavyzdžiui, kai kurių kaspinuočių nareliai gali atrodyti kaip nedidelės ryžių kruopelės ir būti pastebimi ne tik išmatose, bet ir ant kailio aplink išangę.

Tačiau dažniausiai parazitų kiaušinėliai yra per maži, kad juos būtų galima pamatyti plika akimi. Todėl normaliai atrodančios išmatos nereiškia, kad šuo neturi kirminų.

Taip, šie simptomai gali pasireikšti užsikrėtus žarnyno parazitais, tačiau jie nėra būdingi tik kirminams.

Vėmimą ir viduriavimą gali sukelti įvairios virškinimo sistemos ligos, netinkamas maistas, infekcijos ar kitos priežastys. Išsipūtęs pilvas dažniau pastebimas gausiau parazitais užsikrėtusiems šuniukams, tačiau ir šis požymis gali atsirasti ir dėl kitų sveikatos sutrikimų.

Todėl nereikėtų automatiškai galvoti, kad bet koks virškinimo sutrikimas reiškia, jog šuo turi kirminų.

Žarnyno parazitai gali trukdyti organizmui tinkamai pasisavinti maistines medžiagas. Dėl to kai kurie šunys pradeda liesėti, nors jų mityba nepasikeitė.

Gali pakisti ir apetitas – vieni šunys ėda mažiau, kiti, priešingai, atrodo nuolat alkani. Tačiau svorio ar apetito pokyčiai gali būti susiję su daugeliu kitų ligų, todėl užsitęsus šiems simptomams svarbu išsiaiškinti jų priežastį.

Kai šuo atsisėdęs trina užpakalinę kūno dalį į grindis ar žemę, šeimininkai neretai mano, kad jis turi kirminų. Parazitai iš tiesų gali dirginti sritį aplink išangę, tačiau tai nėra vienintelė ir dažniausia tokio elgesio priežastis.

„Čiuožinėjimas“ užpakaliu gali būti susijęs ir su analinių liaukų problemomis, odos sudirginimu ar kitomis priežastimis. Jei šuo taip elgiasi dažnai, reikėtų jį parodyti veterinarijos gydytojui.

Šuniukai parazitams yra jautresni, todėl gausus užsikrėtimas gali paveikti jų augimą ir bendrą savijautą. Galima pastebėti išsipūtusį pilvą, viduriavimą, vėmimą, prastesnį svorio augimą, vangumą ar suprastėjusią kailio būklę.

Kai kuriais atvejais kirminų ar jų dalių galima pamatyti išmatose ar išvemtame turinyje.

Kadangi maži šuniukai greičiau nusilpsta ir netenka skysčių, ryškių ar užsitęsusių simptomų nereikėtų ilgai stebėti namuose.

Taip. Tai viena iš priežasčių, kodėl vien pagal šuns išvaizdą ar elgesį negalima patikimai spręsti, ar jis turi parazitų.

Užsikrėtęs šuo gali būti aktyvus, turėti gerą apetitą ir normalias išmatas. Simptomai gali atsirasti tik vėliau arba nepasireikšti visai.

Todėl parazitų kontrolė svarbi ne tik tada, kai šuo jau turi aiškių negalavimų.

Ne. Tai, kad išmatose pastebėjote kirminą ar jo dalį, neleidžia vien iš vaizdo spręsti, kiek parazitų yra šuns organizme.

Lygiai taip pat jų nematant negalima teigti, kad šuo kirminų neturi. Daugelio žarnyno parazitų kiaušinėliai yra mikroskopinio dydžio, o jų išskyrimas su išmatomis gali būti nepastovus.

Jei išmatose pastebėjote į kirminą panašų darinį, galima jį nufotografuoti ir parodyti veterinarijos gydytojui.

Dažniausiai žarnyno parazitų ieškoma tiriant šuns išmatas. Laboratoriniais metodais galima aptikti parazitų kiaušinėlius, lervas ar kitus užsikrėtimo požymius.

Kartais vieno išmatų mėginio gali nepakakti, nes parazitai ar jų kiaušinėliai ne visada išskiriami nuolat. Atsižvelgdamas į šuns simptomus ir riziką, veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti pakartotinį ar kitą reikalingą tyrimą.

Tyrimo pasirinkimas priklauso ir nuo to, kokie parazitai įtariami.

Jei išmatose ar aplink išangę pastebėjote kirminų, jų dalių arba šuniui pasireiškė kiti galimi parazitų požymiai, pasitarkite su veterinarijos gydytoju.

Nereikėtų savo nuožiūra rinktis bet kokių vaistų nuo kirminų. Skirtingi preparatai veikia ne visus parazitus vienodai, todėl svarbu parinkti tinkamą priemonę ir jos dozę.

Jei šuo stipriai vemia ar viduriuoja, yra labai vangus, išmatose pastebite daug kraujo arba jo būklė greitai blogėja, veterinarijos gydytojo apžiūros nereikėtų atidėlioti.

Įtarus žarnyno parazitus, pirmiausia įvertinama šuns savijauta, simptomai, amžius ir užsikrėtimo rizika. Prireikus atliekamas išmatų tyrimas ar kiti tyrimai, padedantys išsiaiškinti negalavimų priežastį.

Gydymas parenkamas atsižvelgiant į nustatytus ar įtariamus parazitus, šuns amžių, svorį ir sveikatos būklę. Veterinarijos gydytojas taip pat gali rekomenduoti, kada gydymą kartoti ir kaip toliau saugoti augintinį nuo parazitų.

Jei namuose gyvena daugiau gyvūnų, verta apie tai pasakyti veterinarijos gydytojui – jis įvertins, ar papildomų priemonių reikia ir kitiems augintiniams.