Bakterinė ar mieliagrybių ausų infekcija?
Nedidelis kiekis bakterijų ir mieliagrybių gali būti aptinkamas ir sveikoje šuns ausyje. Problema atsiranda tada, kai pakinta ausies aplinka ir šių mikroorganizmų pradeda daugėti. Kartu gali atsirasti paraudimas, patinimas, niežėjimas, skausmingumas, nemalonus kvapas ar pagausėti išskyrų. Vienas dažniau šunų ausyse aptinkamų mieliagrybių yra Malassezia.
Vien pagal ausies kvapą ar išskyrų spalvą nustatyti, ar infekciją sukėlė bakterijos, mieliagrybiai ar abiejų, negalima. Tam paimamas ausies išskyrų mėginys ir atliekamas citologinis tyrimas.
Kas gali paskatinti ausų infekciją?
Ausų infekciją gali paskatinti alergija, ausų erkutės, į ausį patekęs svetimkūnis, dažnos maudynės ar ilgai trunkantis ausies uždegimas. Kai kuriems šunims įtakos turi ir ausies kanalo sandara ar kitos odos ligos.
Jei infekcija nuolat kartojasi, svarbu ne tik vėl gydyti jos sukeltus simptomus, bet ir ieškoti priežasties, dėl kurios ausies problemos atsinaujina.
Ką gali reikšti šuns ausies išskyros?
Rudos, tamsios, gelsvos ar žalsvos išskyros gali atsirasti dėl skirtingų ausų problemų. Į kavos tirščius panašios išskyros kartais būdingos esant ausų erkutėms, o gausios ar nemalonaus kvapo išskyros gali lydėti bakterinę ar mieliagrybių infekciją.
Vis dėlto vien pagal išskyrų išvaizdą diagnozės nustatyti negalima. Norint išsiaiškinti priežastį ir parinkti gydymą, ausį reikia apžiūrėti, o prireikus – atlikti papildomus tyrimus.
Kaip nustatoma ausų infekcija?
Veterinarijos gydytojas pirmiausia apžiūri ausies kaušelį ir, jei ausies būklė leidžia, otoskopu įvertina ausies kanalą bei būgnelį. Prieš ausį išvalant dažnai paimamas išskyrų mėginys tyrimui. Taip pat svarbu patikrinti, ar ausyje nėra svetimkūnio ar kitos priežasties, galinčios sukelti uždegimą.
Jei ausis labai skausminga ar stipriai patinusi, išsami apžiūra gali būti sudėtinga. Tokiais atvejais veterinarijos gydytojas sprendžia, kaip saugiai atlikti reikalingus tyrimus ir sumažinti gyvūno patiriamą skausmą bei stresą.
Ausies tepinėlis – kam jis reikalingas?
Norint įvertinti bakterijas, mieliagrybius ir uždegimines ląsteles, paimamas ausies išskyrų mėginys. Jis paskleidžiamas ant stiklelio, nudažomas specialiais dažais ir tuomet vertinamas mikroskopu. Tai vadinama citologiniu tyrimu.
Citologinis tyrimas leidžia įvertinti, ar mėginyje yra bakterijų, mieliagrybių ir uždegiminių ląstelių. Gauti tyrimo rezultatai padeda veterinarijos gydytojui parinkti tinkamą gydymą.
Tyrimą galima kartoti ir gydymo metu ar po jo, kai reikia įvertinti, ar infekcija suvaldyta. Vien to, kad sumažėjo išskyrų ar nemalonus kvapas, ne visada pakanka spręsti apie gydymo rezultatą.
Jei ausies išskyrų mėginys uždedamas ant stiklelio ir apžiūrimas mikroskopu jo nedažant, toks tyrimas gali būti atliekamas ieškant ausų erkių.
Kada gali prireikti bakterijų pasėlio?
Bakterijų pasėlis reikalingas ne kiekvienu ausų infekcijos atveju. Jis gali būti atliekamas, kai infekcija yra sunki, kartojasi arba įprastas gydymas neduoda laukiamo rezultato.
Pasėlis padeda nustatyti, kokios bakterijos auga mėginyje ir kuriems antibiotikams jos yra jautrios. Pagal šio tyrimo rezultatus veterinarijos gydytojas gali tiksliau parinkti gydymą.
Kaip gydoma šunų ausų infekcija?
Gydymas priklauso nuo to, kas nustatoma apžiūros ir tyrimų metu. Dažniausiai gali būti skiriamas ausies valymas ir vietiniai vaistai, veikiantys bakterijas, mieliagrybius ar mažinantys uždegimą. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir kitokio gydymo.
Vaistai parenkami atsižvelgiant į citologinio tyrimo rezultatus, ausies kanalo ir būgnelio būklę bei pagrindinę problemos priežastį.
Gydymo nereikėtų nutraukti vien todėl, kad sumažėjo kvapas, išskyros ar šuo nustojo kasytis ausį. Išoriškai ausis gali atrodyti geriau, nors infekcija dar nėra visiškai suvaldyta. Kada gydymą galima baigti, turėtų spręsti veterinarijos gydytojas.
Kodėl šuns ausų infekcija kartojasi?
Viena dažniausių priežasčių – neišspręsta pirminė problema. Pavyzdžiui, jei ausų uždegimą skatina alergija, vien infekcijos gydymas neapsaugos nuo jos pasikartojimo.
Problemos taip pat gali atsinaujinti, jei gydymas buvo nutrauktas per anksti arba nebuvo laikomasi veterinarijos gydytojo rekomendacijų. Ilgai trunkantis uždegimas gali sukelti ausies kanalo pokyčių – jis gali sustorėti ir susiaurėti, todėl gydymas tampa sudėtingesnis.
Kada infekcija gali būti išplitusi giliau?
Jei šuo pradeda laikyti galvą pakreiptą į vieną pusę, praranda pusiausvyrą, atsiranda neįprasti akių judesiai, pakinta vienos snukio pusės išvaizda ar ausis yra labai skausminga, problema gali būti ne tik išoriniame ausies kanale.
Tokiais atvejais reikalinga skubi veterinarijos gydytojo apžiūra ir išsamesni tyrimai.
Kaip ausų infekcija gydoma HAČIKO gyvūnų klinikose?
HAČIKO gyvūnų klinikose pirmiausia siekiama išsiaiškinti, kas vyksta ausyje ir kas galėjo sukelti problemą. Atsižvelgiant į situaciją, apžiūrimas ausies kanalas ir būgnelis, paimamas ausies išskyrų mėginys citologiniam tyrimui ir pagal gautus rezultatus parenkamas gydymas.
Jei ausų infekcijos kartojasi, svarbu ieškoti ir pagrindinės priežasties – pavyzdžiui, įvertinti alergijos ar kitų odos ligų tikimybę.
Kiek gali kainuoti ausų infekcijos ištyrimas ir gydymas?
Kaina priklauso nuo to, kokių tyrimų ir gydymo reikia konkrečiu atveju. Gali pakakti veterinarijos gydytojo konsultacijos, ausies apžiūros ir citologinio ausies išskyrų tyrimo, o kai kuriais atvejais gali prireikti bakterijų pasėlio, ausies valymo, vaistų ar kitų procedūrų.
Jei ausų problemos kartojasi, gali būti rekomenduojamas ir išsamesnis alergijų ar odos ligų ištyrimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ausų uždegimas yra platesnė sąvoka. Jį gali sukelti ar paskatinti alergija, ausų erkutės, svetimkūnis ir kitos priežastys. Infekcija atsiranda tuomet, kai ausyje pradeda pernelyg daugintis bakterijos ar mieliagrybiai.
Ne. Nedidelis mieliagrybių kiekis gali būti aptinkamas ir sveikoje ausyje. Todėl tyrimo rezultatai vertinami kartu su šuns simptomais ir ausies būkle.
Ar tyrimas reikalingas, veterinarijos gydytojas sprendžia pagal konkrečią situaciją. Citologinis tyrimas suteikia informacijos apie bakterijų, mieliagrybių ir uždegiminių ląstelių buvimą, todėl yra naudingas parenkant gydymą ir vertinant jo rezultatus.
Ne kiekvieną ausies problemą sukelia bakterijos. Simptomus gali lemti mieliagrybiai, alergija, ausų erkutės, svetimkūnis ar kita priežastis. Be to, kai kuriais atvejais bakterijos gali būti nejautrios pasirinktam antibiotikui. Todėl gydymą svarbu parinkti pagal apžiūros ir reikalingų tyrimų rezultatus.