Šunų skiepijimas – tai ne formalumas, o viena veiksmingiausių profilaktinių priemonių, kurias šeimininkas gali suteikti savo augintiniui. Vakcina padeda imuninei sistemai atpažinti konkrečius ligų sukėlėjus ir pasiruošti į juos reaguoti. Dėl to paskiepytas šuo turi gerokai mažesnę riziką susirgti sunkia ligos forma, o kai kuriais atvejais vakcinacija padeda išvengti užsikrėtimo.
Svarbu suprasti, kad dalis infekcinių ligų plinta ne tik per tiesioginį kontaktą su sergančiu gyvūnu. Kai kurie virusai ar bakterijos gali patekti į aplinką su išskyromis, šlapimu, išmatomis ar seilėmis, todėl rizika išlieka ir tiems šunims, kurie retai sąveikauja su kitais gyvūnais.
Reguliari šunų vakcinacija svarbi dėl kelių priežasčių:
Šunys skiepijami nuo kelių pavojingų infekcinių ligų. Kai kurios vakcinos laikomos pagrindinėmis, nes rekomenduojamos daugumai šunų, o kitos parenkamos pagal individualią riziką – pavyzdžiui, gyvenimo būdą, keliones, kontaktą su kitais gyvūnais ar aplinkos sąlygas.
Pasiutligė – virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Pasireiškus klinikiniams požymiams, ji beveik visada baigiasi mirtimi, todėl šios ligos profilaktika yra itin svarbi tiek gyvūnų, tiek žmonių sveikatai.
Liga plinta per užsikrėtusio gyvūno seiles, dažniausiai įkandimo metu. Galimi pasiutligės požymiai: elgesio pokyčiai, neįprastas agresyvumas arba vangumas arba atvirkščiai – jei buvo agresyvus arba baikštus, tada gali pasidaryti meilus, draugiškas, padidėjęs jautrumas, rijimo sutrikimai, seilėtekis, paralyžius.
Lietuvoje šunų vakcinacija nuo pasiutligės yra privaloma. Be galiojančio skiepo nuo pasiutligės taip pat negalima keliauti su šunimi į kitas šalis. Kelionėms svarbu, kad augintinis būtų paženklintas mikroschema, turėtų galiojantį ES augintinio pasą, o pasiutligės vakcina būtų atlikta pagal nustatytas taisykles.
Šunų maras – labai užkrečiama virusinė liga, galinti pažeisti kvėpavimo, virškinimo ir nervų sistemas. Ji ypač pavojinga šuniukams ir nusilpusiems šunims.
Liga gali pasireikšti karščiavimu, išskyromis iš akių ar nosies, kosuliu, vėmimu, viduriavimu, vangumu. Sudėtingesniais atvejais gali atsirasti nervų sistemos sutrikimų, pavyzdžiui, traukulių ar koordinacijos problemų.
Šunų maras plinta per tiesioginį kontaktą su sergančiu gyvūnu arba jo išskyromis. Vakcinacija nuo maro yra viena svarbiausių šunų profilaktikos dalių ir dažniausiai įtraukiama į kompleksinę vakciną.
Šunų parvovirusinis enteritas – viena pavojingiausių infekcinių ligų jauniems šuniukams. Liga gali vystytis greitai ir sukelti sunkų vėmimą, kraujingą viduriavimą, karščiavimą, stiprų silpnumą bei dehidrataciją.
Parvovirusas yra atsparus aplinkoje ir gali išlikti ant paviršių, dirvožemyje ar užterštose vietose ilgą laiką. Dėl šios priežasties šuniukas gali užsikrėsti ne tik kontaktuodamas su sergančiu šunimi, bet ir per užterštą aplinką.
Vakcinacija yra pagrindinė ir veiksmingiausia parvoviruso profilaktikos priemonė. Kol šuniukas dar nėra baigęs pirminio vakcinacijos kurso, svarbu riboti kontaktą su nepažįstamais šunimis ir vengti vietų, kuriose gali būti didesnė infekcijos rizika.
Šunų paragripo virusas yra vienas iš infekcinio tracheobronchito, dažnai vadinamo šunidžių kosuliu, sukėlėjų. Tai kvėpavimo takų infekcija, kuri lengvai plinta tarp šunų, ypač ten, kur jie laikomi ar būna grupėmis – veislynuose, šunų dienos priežiūros centruose, dresūros užsiėmimuose, parodose ar viešbučiuose.
Liga dažniausiai pasireiškia sausu kosuliu, čiaudėjimu, nosies išskyromis, kartais – vangumu ar nedideliu karščiavimu. Daugeliui šunų eiga būna lengva, tačiau jauniems, vyresnio amžiaus ar silpnesnio imuniteto šunims gali pasireikšti komplikacijų.
Skiepas nuo paragripo ypač aktualus šunims, kurie dažnai kontaktuoja su kitais gyvūnais arba lankosi vietose, kuriose susirenka daug šunų.
Leptospirozė – bakterinė liga, kurią sukelia Leptospira bakterijos. Ji gali pažeisti inkstus, kepenis ir kitus organus. Tai zoonozinė liga, todėl tam tikromis aplinkybėmis ji gali būti pavojinga ir žmonėms.
Šunys dažniausiai užsikrečia per užterštą vandenį, dirvožemį arba kontaktą su užsikrėtusių gyvūnų šlapimu. Didesnė rizika kyla šunims, kurie maudosi stovinčiuose vandens telkiniuose, lankosi drėgnose vietovėse, miškuose, pievose ar vietose, kur gali būti graužikų.
Leptospirozė gali pasireikšti karščiavimu, vangumu, vėmimu, apetito sumažėjimu, gelta, padažnėjusiu arba sumažėjusiu šlapinimusi. Sunkiais atvejais gali išsivystyti inkstų ar kepenų nepakankamumas.
Vakcinacija nuo leptospirozės dažnai rekomenduojama šunims, kurie turi didesnę aplinkos riziką. Tikslų poreikį įvertina veterinarijos gydytojas.
Infekcinį šunų hepatitą sukelia šunų adenovirusas. Ši liga gali pažeisti kepenis, inkstus, kraujagysles ir kitus audinius. Ji gali būti ypač pavojinga jauniems arba neskiepytiems šunims.
Liga gali pasireikšti karščiavimu, vėmimu, pilvo skausmu, vangumu, apetito praradimu, gelta ar akių pakitimais. Sunkiais atvejais infekcinis hepatitas gali sukelti ūmų kepenų pažeidimą.
Virusas gali plisti per šlapimą, išmatas ir seiles. Vakcinacija nuo infekcinio hepatito dažniausiai įtraukiama į kompleksines šunų vakcinas kartu su apsauga nuo kitų pagrindinių infekcinių ligų.
Daugelis šunų vakcinų yra kombinuotos. Tai reiškia, kad viena injekcija gali padėti apsaugoti nuo kelių ligų vienu metu. Toks sprendimas sumažina injekcijų skaičių, vizitų poreikį ir gyvūno patiriamą stresą.
Kompleksinės vakcinos dažnai apima apsaugą nuo šunų maro, parvoviruso, infekcinio hepatito, adenoviruso, paragripo ir, priklausomai nuo preparato, leptospirozės. Pasiutligės vakcina gali būti leidžiama atskirai arba kartu su kitomis vakcinomis – tai priklauso nuo naudojamo preparato, šuns amžiaus, vakcinacijos istorijos ir veterinaro sudaryto plano.
Konkretus vakcinacijos planas visada sudaromas individualiai. Veterinarijos gydytojas įvertina, kokios vakcinos augintiniui būtinos, kokios rekomenduojamos pagal riziką ir kada jas reikėtų kartoti.
Kad vakcinacija būtų saugi ir veiksminga, šuo turi būti tinkamos sveikatos būklės. Prieš skiepijimą veterinarijos gydytojas apžiūri augintinį ir įvertina, ar nėra priežasčių vakcinaciją atidėti.
Pagrindinės rekomendacijos prieš skiepijimą:
Dehelmintizacija prieš skiepus dažnai rekomenduojama likus 10–14 dienų iki vakcinacijos, tačiau tikslus poreikis priklauso nuo šuns amžiaus, būklės ir parazitų kontrolės istorijos.
Vakcinacijos laikas priklauso nuo šuns amžiaus, ankstesnės skiepijimo istorijos, naudotų vakcinų ir individualios rizikos.
Šuniukų vakcinacija paprastai pradedama ankstyvame amžiuje. Pirminis skiepijimo kursas susideda iš kelių vakcinos dozių, nes jauno šuniuko imuninė sistema dar formuojasi, o motinos antikūnai gali turėti įtakos vakcinos poveikiui. Dėl šios priežasties skiepai kartojami nustatytais intervalais, kol susiformuoja patikimesnė apsauga.
Suaugusiems šunims reikalinga reguliari revakcinacija. Kai kurios vakcinos kartojamos kasmet, o kai kurių apsauga gali trukti ilgiau. Tikslus grafikas priklauso nuo vakcinos gamintojo nurodymų, šuns sveikatos būklės, gyvenimo būdo ir teisinių reikalavimų.
Jei skiepo kartojimo terminas praleistas, ne visada reikia pradėti visą kursą iš naujo. Veterinarijos gydytojas įvertina, kiek laiko praėjo, kokios vakcinos buvo naudotos ir ar pakanka vienos revakcinacijos, ar reikalinga papildoma dozė.
Šunų skiepų kalendorius turi būti vertinamas kaip orientacinis. Tikslų grafiką visada sudaro veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į šuns amžių, sveikatą, vakcinų gamintojo rekomendacijas, gyvenimo būdą ir kelionių poreikius.
| Amžius | Dažniausiai atliekami skiepai |
| 6–8 savaitės | Pirmoji kompleksinė vakcina pagal veterinaro sudarytą planą |
| 10–12 savaitės | Kompleksinės vakcinos kartojimas; nuo 12 savaičių gali būti atliekama vakcinacija nuo pasiutligės |
| 14–16 savaitės | Papildoma kompleksinės vakcinos dozė, jei ji reikalinga pagal pasirinktą vakcinacijos schemą |
| 6–12 mėnesių po pirminio kurso | Revakcinacija pagal veterinaro rekomendacijas ir naudotų vakcinų instrukcijas |
| Vėliau | Reguliari revakcinacija pagal individualų planą |
Kai kuriems šuniukams vakcinacijos grafikas gali skirtis. Tai priklauso nuo to, kada pradėtas skiepijimas, kokios vakcinos naudojamos, ar šuniukas turi didesnę infekcijų riziką ir ar planuojamos kelionės.
Suaugusiems šunims skiepai kartojami pagal individualų planą. Dalis vakcinų gali būti kartojamos kasmet, pavyzdžiui, kai kurios vakcinos nuo leptospirozės ar kvėpavimo takų infekcijų, jei šuo turi didesnę riziką. Kitos pagrindinės vakcinos, priklausomai nuo preparato ir vakcinacijos istorijos, gali būti kartojamos rečiau.
Pasiutligės skiepas kartojamas pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus ir konkrečios vakcinos gamintojo nurodytą galiojimo trukmę. Kelionėms į užsienį svarbu, kad skiepas būtų galiojantis ne tik mediciniškai, bet ir dokumentuose.
Tikslų revakcinacijos grafiką sudaro veterinarijos gydytojas, įvertinęs šuns amžių, ankstesnius skiepus, sveikatos būklę, gyvenimo būdą ir kelionių planus.
Vakcinacijos vizitas HAČIKO klinikose vyksta nuosekliai, siekiant užtikrinti saugumą ir kuo mažesnį stresą augintiniui.
Vizito eiga:
Šiuolaikinės vakcinos yra plačiai naudojamos ir dauguma šunų jas toleruoja gerai. Vis dėlto, kaip ir po bet kurios medicininės procedūros, po vakcinacijos gali pasireikšti trumpalaikių reakcijų.
Dažniausiai pasitaikančios lengvos reakcijos:
Tokios reakcijos dažniausiai praeina per 1–2 dienas ir nereikalauja specialaus gydymo. Tą dieną po vakcinacijos rekomenduojama leisti šuniui pailsėti, vengti intensyvaus fizinio krūvio ir stebėti jo savijautą.
Nedelsdami susisiekite su veterinarijos klinika, jei pastebite:
Stiprios alerginės reakcijos pasitaiko retai, tačiau dažniausiai pasireiškia per pirmąsias valandas po vakcinacijos. Todėl po skiepo svarbu atidžiai stebėti šuns būklę.
HAČIKO veterinarijos klinikose šunų vakcinacija atliekama pagal individualiai sudarytą skiepijimo planą. Veterinarijos gydytojas įvertina augintinio amžių, sveikatos būklę, ankstesnius skiepus, gyvenimo aplinką, kelionių poreikius ir galimą infekcijų riziką.
Prieš kiekvieną vakcinaciją atliekama bendra sveikatos apžiūra. Tai padeda įsitikinti, kad šuo tuo metu yra tinkamos būklės skiepijimui, o pasirinktos vakcinos atitinka jo poreikius.
Klinikoje naudojamos veterinarinei praktikai skirtos, ES reikalavimus atitinkančios vakcinos.
Visi atlikti skiepai registruojami augintinio dokumentuose, o šeimininkas informuojamas apie kitą rekomenduojamą vakcinacijos datą ir priežiūrą po skiepo.
Šunų skiepų kaina priklauso nuo kelių veiksnių:
Vakcinacija yra viena svarbiausių profilaktinių priemonių, padedančių sumažinti sunkių infekcinių ligų riziką. Tikslią kainą ir tinkamiausią vakcinacijos planą veterinarijos gydytojas gali pasiūlyti vizito metu, įvertinęs konkretaus augintinio poreikius.
Norėdami sužinoti aktualią šunų skiepų kainą, susisiekite su HAČIKO klinikos komanda.
Lietuvoje šunims privalomas skiepas nuo pasiutligės. Kiti skiepai nėra įstatymiškai privalomi visiems šunims, tačiau jie yra svarbi profilaktikos dalis ir dažnai rekomenduojami veterinarijos gydytojų pagal augintinio amžių, gyvenimo būdą ir riziką.
Šuniukų vakcinacija dažniausiai pradedama nuo 6–8 savaičių amžiaus. Skiepas nuo pasiutligės paprastai gali būti atliekamas nuo 12 savaičių amžiaus. Tikslų grafiką parenka veterinarijos gydytojas.
Skiepų kartojimo dažnumas priklauso nuo vakcinos tipo, gamintojo nurodymų, šuns gyvenimo būdo ir teisinio reglamentavimo. Kai kurios vakcinos kartojamos kasmet, kitos gali būti kartojamos rečiau. Tikslų revakcinacijos grafiką sudaro veterinarijos gydytojas.
Ne. Jei šuo serga, karščiuoja, vemia, viduriuoja, yra vangus ar turi kitų ligos požymių, vakcinacija paprastai atidedama. Skiepijama tada, kai veterinarijos gydytojas įvertina, kad augintinis yra tinkamos sveikatos būklės.
Nė viena vakcina nesuteikia absoliučios šimtaprocentinės apsaugos. Tačiau vakcinacija reikšmingai sumažina riziką susirgti sunkiomis infekcinėmis ligomis ir padeda išvengti pavojingų komplikacijų.
Kaina priklauso nuo skiepų tipo, šuns amžiaus, naudojamos vakcinos ir papildomų paslaugų. Tiksli suma nustatoma vizito metu, kai veterinarijos gydytojas įvertina augintinio poreikius ir sudaro vakcinacijos planą.
Taip, vakcinacija gali būti reikalinga ir namuose gyvenančiam šuniui. Infekcijų sukėlėjai gali plisti per aplinką, kitus gyvūnus, užterštus paviršius ar šeimininko avalynę ir drabužius. Be to, skiepas nuo pasiutligės Lietuvoje yra privalomas.
Užsiregistruokite pas mus ir suteikite savo augintiniui aukščiausios kokybės veterinarinę priežiūrą. Mūsų komanda pasiruošusi greitai ir profesionaliai spręsti bet kokias jūsų augintinio sveikatos problemas. Nedelskite, pasirūpinkite savo augintiniu jau šiandien!
