Šunų dantų ligos: dažniausios problemos ir kaip jas atpažinti?

Šunims gali pasireikšti įvairios dantų ir burnos ertmės ligos, tačiau dažniausiai nustatomos problemos, susijusios su bakterinių apnašų kaupimusi ir dantį laikančių audinių uždegimu.

Gingivitas – dantenų uždegimas, dažniausiai atsirandantis dėl bakterinių apnašų. Dantenos parausta, gali patinti ir kraujuoti.

Periodontitas – pažengusi periodonto liga, kurios metu pažeidžiamos ne tik dantenos, bet ir gilesni dantį laikantys audiniai. Ligai progresuojant dantys gali pradėti klibėti ar net iškristi.

Dantų lūžiai dažnai susiję su traumomis arba labai kietų daiktų kramtymu. Nulūžus dančiui gali būti pažeisti jautrūs vidiniai audiniai, todėl atsiranda skausmas ir infekcijos rizika.

Dantų šaknų ir pulpos ligos gali vystytis po traumos, danties lūžio ar kitų pažeidimų. Kartais išoriškai dantis atrodo beveik sveikas, nors jo viduje ar aplink šaknį jau yra pakitimų.

Šunims taip pat pasitaiko netaisyklingo sąkandžio, išlikusių pieninių dantų, burnos gleivinės ligų ir kitų sutrikimų.

Kadangi skirtingos problemos gali sukelti panašius simptomus, vien pagal burnos kvapą ar dantų išvaizdą tiksliai nustatyti diagnozės neįmanoma. Todėl išsamiam dantų ir aplinkinių audinių įvertinimui dažniausiai taikoma bendroji nejautra (narkozė), o prireikus atliekamos ir dantų rentgenogramos.

Ant šuns dantų kasdien kaupiasi minkštos bakterinės apnašos. Jei jos reguliariai nepašalinamos, bakterijos gali sukelti dantenų uždegimą.

Ilgainiui dalis apnašų mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis. Jų šiurkštus paviršius sudaro palankias sąlygas naujoms apnašoms kauptis.

Pirmiausia dažniausiai išsivysto gingivitas – dantenos parausta, tampa jautresnės, kartais pradeda kraujuoti.

Jei uždegimas progresuoja ir pažeidžia gilesnius audinius, gali išsivystyti periodontitas. Tuomet pradeda nykti aplink danties šaknį esantis kaulas, silpnėja danties atrama ir didėja jo paslankumas.

Svarbu suprasti, kad dantų akmenys nėra vien estetinė problema. Daug didesnį pavojų kelia su bakterinėmis apnašomis susijęs uždegimas, kuris gali vystytis ir po dantenomis.

Todėl vien matomų akmenų pašalinimas ne visada reiškia, kad burnos ertmė jau sveika. Būtina įvertinti ir dantenas bei gilesnius dantį laikančius audinius.

Gingivitas ir periodontitas yra susiję, tačiau tai nėra tas pats sutrikimas.

Gingivitas – dantenų uždegimas, kuris dar nėra sukėlęs negrįžtamo dantį laikančių audinių pažeidimo. Dantenos gali būti paraudusios, patinusios ir kraujuoti, tačiau aplink danties šaknį esantis kaulas išlieka nepažeistas.

Ankstyvas apnašų sukeltas gingivitas dažnai yra grįžtamas, jei pašalinamos bakterinės apnašos ir užtikrinama tinkama burnos higiena.

Periodontitas išsivysto tada, kai uždegimas pažeidžia gilesnius audinius – periodonto raištį ir aplink dantį esantį kaulą.

Tokiu atveju gali atsirasti dantenų kišenės, nykti kaulas, o dantys gali pradėti klibėti.

Periodontito sukeltas atraminių audinių praradimas paprastai nėra grįžtamas. Todėl gydymo tikslas – kontroliuoti uždegimą, sustabdyti tolesnį ligos progresavimą ir, kai įmanoma, išsaugoti dantis.

Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo didesnė tikimybė išvengti sudėtingesnio gydymo.

Jei šuns dantis pradėjo klibėti, nulūžo ar pakeitė spalvą, tai gali rodyti jo pažeidimą.

Klibantis dantis dažniausiai siejamas su pažengusiu periodontitu, kai dėl uždegimo prarandama dalis dantį laikančių audinių. Tačiau paslankumas gali atsirasti ir po traumos.

Nulūžęs dantis dažnai būna stipraus kramtymo ar smūgio pasekmė. Šunims ypač dažnai pažeidžiami didesni galiniai dantys, kuriais jie traiško maistą ir kietus daiktus.

Jei lūžis pasiekia danties pulpą – vidinį audinį, kuriame yra nervai ir kraujagyslės, – gali atsirasti stiprus skausmas, o vėliau ir infekcija.

Patamsėjęs dantis gali būti ankstesnės traumos ar pulpos pažeidimo požymis. Kartais dantis tampa pilkšvas, rusvas ar rausvas, nors išoriškai nėra nulūžęs.

Net jei šuo toliau normaliai ėda, tokius pakitimus turėtų įvertinti veterinarijos gydytojas. Pažeistas dantis gali būti skausmingas net ir tada, kai augintinis to aiškiai neparodo.

Didelė šuns danties dalis yra pasislėpusi po dantenomis. Įprastos apžiūros metu matomas tik danties vainikas, todėl ne visus pakitimus galima pastebėti plika akimi.

Kartais danties vainikas atrodo sveikas, tačiau aplink šaknį jau vyksta uždegiminiai procesai arba nyksta kaulas.

Taip gali nutikti dėl pažengusio periodontito, ankstesnės traumos ar danties pulpos pažeidimo.

Pavyzdžiui, po stipraus smūgio danties pulpa gali žūti net ir tada, kai dantis nenulūžta. Vėliau aplink šaknies viršūnę gali vystytis uždegimas.

Tokie pakitimai kartais ilgą laiką nesukelia išoriškai pastebimų simptomų.

Dėl to šuo gali turėti skausmingą danties šaknies problemą, nors jo dantys atrodo palyginti tvarkingi, o apetitas išlieka geras.

Tokiais atvejais svarbus dantų rentgeno tyrimas, leidžiantis įvertinti po dantenomis esančius audinius.

Šunys ne visada aiškiai parodo, kad jiems skauda dantis. Kai kurie net ir turėdami rimtų burnos ertmės problemų toliau noriai ėda.

Vis dėlto tam tikri elgesio pokyčiai gali padėti įtarti diskomfortą.

Atkreipkite dėmesį, jei šuo:

· Pradėjo lėčiau ar atsargiau kramtyti.

· Kramto tik viena burnos puse.

· Numeta maistą iš burnos.

· Vengia kietesnio pašaro ar kramtalų.

· Nebenori žaisti su anksčiau mėgtais žaislais.

· Dažniau laižosi lūpas ar seilėjasi.

· Trina snukutį letena.

· Vengia prisilietimų prie galvos ar burnos.

· Tapo irzlesnis ar mažiau aktyvus.

Kartais šuo noriai prieina prie maisto dubenėlio, tačiau pradėjęs kramtyti sustoja arba atsitraukia. Tai gali būti burnos skausmo požymis, o ne išrankumas.

Svarbu stebėti ir bendrą augintinio savijautą. Jei šuo pradėjo mažiau ėsti, praranda svorio ar pasikeitė jo elgesys, verta įvertinti ne tik dantis, bet ir kitas galimas sveikatos problemas.

Dantų ir dantenų ligos gali pasireikšti bet kuriam šuniui, tačiau kai kuriems augintiniams jų rizika yra didesnė.

Ypač dažnai periodonto problemos nustatomos mažų ir nykštukinių veislių šunims.

Jų žandikauliai nedideli, o dantys gali būti išsidėstę tankiai, todėl tarp jų lengviau kaupiasi apnašos. Kai kuriems šunims būdingas netaisyklingas dantų išsidėstymas ar išlikę pieniniai dantys.

Didesnę riziką gali turėti ir šunys, kuriems būdingas netaisyklingas sąkandis, sunkiau išvalomos vietos tarp dantų ar greitesnis apnašų kaupimasis.

Su amžiumi burnos ertmės ligų tikimybė taip pat didėja, ypač jei dantys ilgą laiką nebuvo reguliariai prižiūrimi.

Tačiau dantų ligos nėra vien vyresnių šunų problema. Kai kuriems mažų veislių augintiniams periodonto pakitimai gali atsirasti dar jauname amžiuje.

Todėl profilaktinės apžiūros ir kasdienė burnos higiena svarbios nepriklausomai nuo šuns amžiaus ar veislės.

Kartais danties ar jo šaknies pažeidimas gali sukelti uždegimą aplinkiniuose audiniuose, o sunkesniais atvejais – pūlinį.

Viena iš galimų priežasčių yra danties pulpos infekcija, kuri išplinta į audinius aplink šaknies viršūnę.

Tokiu atveju gali atsirasti skausmas, patinimas ar pūlingos išskyros.

Kai kuriems šunims pastebimas patinimas po akimi. Tai gali būti susiję su viršutinio galinio danties šaknies problema, nors panašų patinimą gali sukelti ir kitos ligos.

Kartais pūlinys prasiveržia per odą ar burnos gleivinę, todėl gali atsirasti nedidelė žaizdelė, iš kurios teka išskyros.

Jei šuniui patino snukis, atsirado skausmingas darinys ar pūlingos išskyros, reikėtų kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Nereikėtų patinimo spausti, šildyti ar savarankiškai duoti antibiotikų. Jei priežastis yra pažeistas dantis, vien vaistų dažnai nepakanka – būtina pašalinti infekcijos šaltinį.

Veterinarijos gydytojas pirmiausia apžiūri šuns burnos ertmę, įvertina matomus dantis, dantenas, apnašų ir akmenų kiekį bei galimus pažeidimus.

Tačiau įprastos apžiūros metu ne visada galima tiksliai nustatyti, kokia yra dantų šaknų ir gilesnių audinių būklė.

Išsamesnis dantų ištyrimas paprastai atliekamas taikant bendrąją nejautrą. Tai leidžia saugiai apžiūrėti visus dantis, įvertinti dantenų kišenes ir atlikti reikalingas procedūras.

Prireikus atliekamas dantų rentgeno tyrimas, padedantis nustatyti:

· Aplink danties šaknį esančio kaulo pakitimus.

· Periodonto ligos sukeltą audinių nykimą.

· Dantų šaknų lūžius ar kitus pažeidimus.

· Uždegimo požymius aplink šaknies viršūnę.

· Po dantenomis likusias dantų šaknų dalis.

Dantų rentgenas ypač svarbus tada, kai matomi pakitimai nepaaiškina šuns simptomų arba reikia nuspręsti, ar dantį galima išsaugoti.

Tyrimų apimtis parenkama individualiai, atsižvelgiant į burnos ertmės būklę ir įtariamą ligą.

Ne kiekviena šuns dantų problema reiškia, kad dantį reikės pašalinti.

Jei nustatomas gingivitas ar nedidelis apnašų ir akmenų kiekis, dažnai rekomenduojama profesionali burnos higiena ir tolesnė kasdienė dantų priežiūra.

Profesionalios burnos higienos metu pašalinamos apnašos ir akmenys nuo matomų dantų paviršių bei sričių po dantenomis. Taip pat įvertinama, ar nėra gilesnių pažeidimų.

Jei nustatomas periodontitas, gydymas priklauso nuo dantį laikančių audinių pažeidimo sunkumo.

Kai kuriais atvejais dantį galima išsaugoti taikant tinkamą periodonto gydymą. Tačiau jei prarasta didelė dalis atraminio kaulo ir dantis stipriai kliba, jo šalinimas gali būti tinkamiausias sprendimas.

Nulūžus danties vainikui ar pažeidus pulpą, priklausomai nuo situacijos, gali būti svarstomas endodontinis gydymas arba danties šalinimas.

Jei aplink danties šaknį susiformavo infekcija, vien antibiotikų paprastai nepakanka. Būtina gydyti arba pašalinti pažeistą dantį, kuris yra infekcijos šaltinis.

Gydymo tikslas – ne tik pašalinti matomas apnašas ar akmenis, bet ir užtikrinti, kad burnoje neliktų skausmingų ar infekuotų dantų.

Nors ne visų dantų ligų galima išvengti, tinkama kasdienė priežiūra padeda sumažinti bakterinių apnašų kaupimąsi ir periodonto ligų riziką.

Veiksmingiausia priemonė – reguliarus dantų valymas minkštu šepetėliu ir specialiai šunims skirta dantų pasta.

Geriausia dantis valyti kasdien, tačiau jei šuo dar nepratęs, reikėtų pradėti nuo trumpų procedūrų ir palaipsniui jas ilginti.

Papildomai gali būti naudojami specialūs burnos higienai skirti pašarai, dantų kramtalai ar kitos veterinarijos gydytojo rekomenduotos priemonės.

Renkantis kramtalus svarbu vengti labai kietų daiktų, tokių kaip kaulai, ragai ar kanopos, nes jie gali sukelti dantų lūžius.

Taip pat verta reguliariai apžiūrėti šuns dantis ir dantenas. Atkreipkite dėmesį į nemalonų burnos kvapą, paraudusias dantenas, dantų akmenis, klibančius ar pakitusios spalvos dantis.

Jei šuo jau turi dantų akmenų ar dantenų uždegimą, vien priežiūros namuose gali nepakakti.

Svarbios ir profilaktinės veterinarinės apžiūros, kurių metu galima pastebėti pakitimus dar prieš atsirandant ryškiems simptomams.

Jei šuniui atsirado nemalonus burnos kvapas, paraudo dantenos, pradėjo klibėti dantys ar pasikeitė jo valgymo įpročiai, svarbu išsiaiškinti šių simptomų priežastį.

HAČIKO veterinarijos klinikose vertinama šuns dantų, dantenų ir bendra burnos ertmės būklė. Apžiūros metu ieškoma dantų akmenų, uždegimo, pažeistų dantų ir kitų galimų burnos ertmės ligų požymių.

Atsižvelgiant į nustatytus pakitimus, gali būti rekomenduojama profesionali burnos higiena, išsamesnis dantų ištyrimas ar papildomi diagnostiniai tyrimai.

Profesionali burnos higiena atliekama taikant bendrąją nejautrą, kad būtų galima kruopščiai pašalinti apnašas ir akmenis, įskaitant sritis po dantenomis, bei įvertinti dantų ir aplinkinių audinių būklę.

Jei nustatomi stipriai pažeisti dantys, pažengęs periodontitas ar kitos skausmingos burnos ertmės problemos, sudaromas individualus gydymo planas.

Priklausomai nuo diagnozės, gali būti reikalingas pažeistų dantų šalinimas ar kitas gydymas. Jei būtinos specializuotos procedūros, parenkamas tinkamas tolesnio gydymo kelias.

Po gydymo veterinarijos gydytojas pateikia rekomendacijas dėl šuns burnos higienos, mitybos ir tolesnių profilaktinių apžiūrų.

Svarbu ne tik pašalinti matomus dantų akmenis, bet ir laiku nustatyti ligas, kurios gali sukelti ilgalaikį skausmą ar dantų netekimą.